Kripto be isterijos – ar tai įmanoma?
Jei bent kartą bandei suprasti, kas vyksta kriptovaliutų rinkoje, tikriausiai žinai tą jausmą – žiūri į Bitcoin kainą ir per vieną dieną ji šokinėja pirmyn atgal kaip tramplinas. Viena diena +15%, kita –20%. Tai nėra investicija silpnų nervų žmonėms. Bet kas, jei egzistuotų kažkas tarpinio – skaitmeniniai pinigai, kurie veikia blokų grandinėje, bet nekainuoja tai 30 000, tai 60 000 dolerių? Štai čia į sceną įžengia stablecoin.
Stablecoin – tai kriptovaliuta, kurios vertė yra susieta su kažkuo stabiliu. Dažniausiai su JAV doleriu, bet gali būti ir su euru, auksu ar net krepšeliu skirtingų aktyvų. Idėja paprasta: gauni visus blokų grandinės privalumus – greitumą, skaidrumą, prieinamumą – bet be to nervų karuselio, kurį sukelia įprastos kriptovaliutos.
Ir nors skamba kaip techninis niuansas, iš tikrųjų tai vienas svarbiausių išradimų skaitmeninių finansų pasaulyje. Bet apie viską iš eilės.
Kaip stablecoin iš tikrųjų veikia
Yra keletas skirtingų mechanizmų, kaip stablecoin palaiko savo vertę. Ir čia svarbu suprasti, kad ne visi stablecoin yra vienodi – kai kurie yra patikimesni, kai kurie – rizikingesniai nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Fiat užtikrinti stablecoin – paprasčiausia ir labiausiai paplitusi forma. Kažkur banko sąskaitoje arba saugykloje sėdi realūs doleriai (arba kiti aktyvai), o kiekvienam išleistam stablecoin atitinka vienas realus doleris. USDT (Tether) ir USDC (USD Coin) veikia būtent taip. Teoriškai bet kada gali grąžinti savo USDC ir gauti tikrą dolerį. Praktiškai – tai veikia, bet reikia pasitikėti centralizuota įmone, kuri tuos rezervus laiko.
Kripto užtikrinti stablecoin – šiek tiek sudėtingesnė schema. Čia vietoj dolerių rezervo naudojamos kitos kriptovaliutos, pavyzdžiui, Ethereum. Kadangi kriptovaliutos pačios svyruoja, sistema reikalauja perkolateralizacijos – tai reiškia, kad už 100 dolerių vertės stablecoin reikia užstatyti, tarkime, 150 dolerių vertės ETH. DAI, kurį kuria MakerDAO protokolas, veikia šiuo principu. Jei ETH kaina krinta per stipriai, sistema automatiškai likviduoja pozicijas, kad išlaikytų stabilumą.
Algoritminiai stablecoin – patys rizikingiausi. Čia nėra jokio realaus užstato. Vietoj to algoritmas reguliuoja pasiūlą ir paklausą, kad palaikytų kainą. Skamba protingai, bet 2022 metais Terra/LUNA žlugimas parodė, kad tokia sistema gali subyrėti per kelias dienas, sunaikindama dešimtis milijardų dolerių. Tai buvo vienas didžiausių kriptovaliutų istorijos katastrofų.
USDT, USDC, DAI – kuo jie skiriasi ir kurį rinktis
Jei nusprendei, kad stablecoin tau reikalingas, susidursi su pasirinkimu. Štai trumpas orientyras:
USDT (Tether) yra seniausias ir likvidžiausias stablecoin. Jis dominuoja prekybos apimtimis, ir beveik kiekvienoje biržoje rasi USDT poras. Problema? Tether ilgą laiką vengė skaidrumo dėl savo rezervų. Buvo laikotarpių, kai nebuvo aišku, ar kiekvienas USDT iš tikrųjų padengtas doleriu. Dabar situacija geresnė, bet skeptikų vis dar yra.
USDC (USD Coin) – kurį sukūrė Circle ir Coinbase – pozicionuojamas kaip skaidresnis ir labiau reguliuojamas alternatyva. Reguliariai audituojamas, rezervai laikomi JAV bankuose ir trumpalaikėse valstybės obligacijose. Jei svarbu patikimumas ir skaidrumas, USDC dažnai laikomas saugesniu pasirinkimu.
DAI – decentralizuotas variantas tiems, kurie nenori pasitikėti jokia centralizuota įmone. Jis veikia per išmaniąsias sutartis Ethereum tinkle, ir jo niekas negali „išjungti”. Kaina kartais šiek tiek nukrypsta nuo dolerio, bet sistema paprastai greitai stabilizuojasi.
Praktinis patarimas: jei naudoji stablecoin kasdienėms operacijoms ar DeFi platformose, USDC yra solidus pasirinkimas. Jei prekiauji didelėmis apimtimis centralizuotose biržose, USDT likvidumas gali būti svarbesnis. DAI – tiems, kurie rimtai domisi decentralizuotais finansais ir nori išvengti priklausomybės nuo korporacijų.
Kodėl stablecoin keičia žaidimo taisykles finansų pasaulyje
Čia prasideda tikrai įdomu. Stablecoin nėra tik „kriptovaliuta be svyravimų”. Jie iš esmės keičia tai, kaip žmonės gali naudotis pinigais – ypač tie, kurie iki šiol buvo išstumti iš tradicinės finansų sistemos.
Pagalvok apie žmogų Argentinoje, kur infliacija siekia šimtus procentų per metus. Vietinė valiuta tirpsta kaip ledas saulėje. Banko sąskaita doleriais? Teoriškai galima, bet biurokratija, apribojimai, korupcija. O štai USDC piniginė telefone – prieinama per kelias minutes, be jokio banko leidimo, ir vertė išlieka stabili. Tai ne teorinis scenarijus – tai kasdienybė milijonams žmonių Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Pietryčių Azijoje.
Arba pasiuntiniai – žmonės, dirbantys užsienyje ir siunčiantys pinigus namo. Tradiciniai pervedimai per Western Union ar banko sistemas gali kainuoti 5–10% komisinių ir užtrukti kelias dienas. Stablecoin pervedimas per Solana ar Polygon tinklą kainuoja centus ir ateina per sekundes. Pasaulio banko duomenimis, tarptautiniai pervedimai sudaro šimtus milijardų dolerių per metus – ir didžioji dalis tų komisinių galėtų likti žmonių kišenėse.
DeFi (decentralizuoti finansai) sektorius be stablecoin tiesiog neveiktų taip, kaip veikia dabar. Skolinimas, skolinimasis, likvidumo teikimas – visa tai reikalauja stabilaus vieneto, kuriuo galima matuoti vertę. Stablecoin tapo DeFi ekosistemos stuburu.
Reguliavimas: valdžia žiūri į stablecoin labai atidžiai
Jei manai, kad stablecoin yra kažkoks laukinis Vakaras, kurio niekas nekontroliuoja – klysti. Reguliuotojai visame pasaulyje jau seniai suprato, kad stablecoin gali turėti sisteminę reikšmę finansų sistemai, ir aktyviai dirba prie taisyklių.
JAV Kongresas jau keletą metų diskutuoja dėl stablecoin įstatymo. Pagrindinė idėja – reikalauti, kad stablecoin emitentai laikytų 100% rezervus likvidžiuose aktyviuose ir būtų reguliariai audituojami. Europos Sąjunga jau priėmė MiCA (Markets in Crypto-Assets) reglamentą, kuris nustato aiškias taisykles stablecoin emitentams – įskaitant kapitalo reikalavimus ir veiklos licencijas.
Centriniai bankai taip pat nerimsta. Daugelis jų kuria savo skaitmenines valiutas (CBDC – Central Bank Digital Currency), kurios iš esmės būtų valstybės kontroliuojami stablecoin. Europos centrinis bankas dirba prie skaitmeninio euro, Kinija jau aktyviai testuoja skaitmeninį juanį. Tai rodo, kad idėja yra rimta – klausimas tik, kas ją kontroliuos.
Svarbu žinoti: jei naudoji stablecoin, ypač didesnes sumas, verta sekti reguliavimo naujienas savo šalyje. Lietuva, kaip ES narė, patenka po MiCA reguliavimą, o tai reiškia, kad platformos, siūlančios stablecoin paslaugas, turės atitikti griežtesnius reikalavimus. Ilgainiui tai turėtų padidinti saugumą, bet gali ir apriboti kai kurias galimybes.
Rizikos, apie kurias niekas nemėgsta kalbėti
Būtų nesąžininga kalbėti apie stablecoin tik kaip apie stebuklą. Yra realių rizikų, kurias reikia suprasti prieš dedant į juos pinigus.
Kontrahento rizika – jei naudoji centralizuotą stablecoin kaip USDT ar USDC, esi priklausomas nuo to, kad Tether arba Circle iš tikrųjų turi tuos rezervus ir nesubankrutuos. 2023 metais, kai Silicon Valley Bank žlugo, USDC trumpam nukrito iki 0.87 dolerio, nes Circle laikė dalį rezervų tame banke. Situacija išsisprendė, bet nervai buvo stiprūs.
Išmaniųjų sutarčių rizika – decentralizuoti stablecoin kaip DAI remiasi kodu. O kodas gali turėti klaidų. Istorijoje buvo atvejų, kai DeFi protokolai buvo nulaužti dėl pažeidžiamumų išmaniosiose sutartyse, ir žmonės prarado pinigus.
Reguliavimo rizika – teoriškai valdžia gali uždrausti arba stipriai apriboti tam tikrų stablecoin naudojimą. USDC turi „blacklist” funkciją – Circle gali užblokuoti konkrečius adresus. Tai buvo padaryta, kai JAV Iždo departamentas sankcionavo Tornado Cash protokolą.
Depeg rizika – tai situacija, kai stablecoin praranda savo sietį su doleriu. Algoritminiai stablecoin tai darė katastrofiškai (Terra/LUNA), bet net ir „patikimi” stablecoin gali trumpam nukrypti. Paprastai tai greitai išsitaiso, bet jei tuo metu reikia parduoti – gali prarasti.
Praktinis patarimas: niekada nelaikyk visų santaupų viename stablecoin. Diversifikuok tarp kelių variantų ir niekada nelaikyk daugiau, nei gali sau leisti prarasti, decentralizuotose platformose, kurių kodo nesupranti.
Kaip pradėti naudoti stablecoin – be komplikacijų
Gerai, teorija – teorija, bet kaip tai atrodo praktiškai? Štai paprastas kelias, jei nori išbandyti.
Pirmas žingsnis – pasirink biržą. Coinbase, Kraken arba lietuviams prieinamą Binance. Sukurk paskyrą, patvirtink tapatybę (KYC procedūra – tai privaloma reguliuojamose platformose). Nupirk USDC arba USDT už eurus. Tai paprasčiausias būdas gauti stablecoin.
Jei nori naudoti stablecoin DeFi erdvėje – reikės kriptovaliutų piniginės. MetaMask yra labiausiai paplitusi naršyklės plėtinys-piniginė Ethereum ekosistemoje. Phantom – Solana tinklui, kuris pasižymi mažesniais mokesčiais. Perkeli stablecoin iš biržos į piniginę ir gali naudoti įvairias DeFi platformas.
Norint gauti palūkanas iš stablecoin – yra keletas kelių. Centralizuotos platformos kaip Nexo ar Crypto.com siūlo palūkanas už stablecoin laikymą, bet tai vėlgi reikalauja pasitikėjimo centralizuota įmone. Decentralizuotos platformos kaip Aave ar Compound leidžia skolinti stablecoin ir gauti palūkanas tiesiogiai per išmaniąsias sutartis – be tarpininkų, bet su visomis anksčiau minėtomis rizikoms.
Svarbus patarimas pradedantiesiems: pradėk nuo mažų sumų. Išbandyk, kaip veikia pervedimai, kaip naudotis piniginėmis, kaip veikia platformos. Kripto erdvėje klaidos kainuoja – čia nėra „atšaukti” mygtuko, jei nusiuntei pinigus ne ten.
Stablecoin ir ateitis, kurios dar nematome
Stablecoin istorija dar tik prasideda. Ir tai nėra perdėtas optimizmas – tai tiesiog faktas, žiūrint į tai, kas vyksta šiuo metu.
Visa tradicinė mokėjimų infrastruktūra – Visa, Mastercard, SWIFT – yra lėta, brangi ir sukurta XX amžiuje. Stablecoin gali perduoti vertę bet kur pasaulyje per sekundes už centų dalį. Kai technologijos subręs ir reguliavimas stabilizuosis, labai tikėtina, kad didelė dalis tarptautinių mokėjimų persikels į stablecoin bėgius.
Jau dabar tokios kompanijos kaip Stripe, PayPal ir net Visa integruoja stablecoin į savo sistemas. PayPal išleido savo stablecoin PYUSD. Tai ne kriptoentuziasto svajonė – tai verslo sprendimas, pagrįstas efektyvumu.
Ir galbūt svarbiausia – stablecoin gali tapti tiltu tarp tradicinių finansų ir decentralizuotų finansų. Žmogus, kuris niekada neturės Bitcoin, gali naudoti USDC mokėjimams ar santaupoms. Įmonė, kuri bijo kriptovaliutų nepastovumo, gali naudoti stablecoin atsiskaitymams su partneriais kitose šalyse.
Tai nėra revoliucija, kuri įvyks per naktį. Bet ji jau vyksta – tyliai, po paviršiumi, kiekvieną kartą, kai kažkas Filipinuose gauna pinigų pervedimą iš tėvų Londone per 10 sekundžių vietoj 3 dienų. Kiekvieną kartą, kai argentinietis apsaugo savo santaupas nuo infliacijos, laikydamas USDC telefone. Kiekvieną kartą, kai DeFi protokolas suteikia paskolą žmogui, kuriam bankas būtų atsakęs „ne”.
Stablecoin nėra atsakymas į visus finansų sistemos klausimus. Bet jis tikrai yra vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos skaitmeniniai pinigai užduoda tradicinei sistemai. Ir tos sistemos atsakymas – ar ji prisitaikys, ar bus aplenkta – formuojasi kaip tik dabar.
