LinkedIn Lietuvoje: nuo vizitinės kortelės iki karjeros įrankio
Dar prieš kelerius metus LinkedIn Lietuvoje buvo tas tinklalapis, kurį susikūrei, nes „reikia turėti”, užpildei pusę profilio ir pamiršai slaptažodį. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Platforma pamažu tapo rimtu karjeros įrankiu, kurį aktyviai naudoja ne tik IT specialistai ar vadybininkai, bet ir marketingo žmonės, kūrybinių industrijų atstovai, net valstybinio sektoriaus darbuotojai.
Lietuvoje šiuo metu LinkedIn naudoja apie 700 000–800 000 žmonių – tai nemažas skaičius šaliai, kurioje ekonomiškai aktyvių gyventojų yra kiek daugiau nei 1,4 milijono. Kitaip tariant, kas antras dirbantis lietuvis teoriškai yra platformoje. Bet teorija ir praktika – du skirtingi dalykai. Aktyviai platformą naudojančių žmonių skaičius yra gerokai mažesnis, ir čia slypi tiek problema, tiek galimybė.
Kaip lietuviai iš tikrųjų naudoja platformą (ir kodėl dažnai neteisingai)
Didžioji dalis lietuviškų LinkedIn profilių atlieka tą pačią funkciją kaip ir CV aplankas stalčiuje – egzistuoja, bet neveikia. Žmonės susikuria profilį, prideda darbo patirtį, galbūt įkelia nuotrauką ir laukia. Ko laukia – neaišku.
Tikrasis LinkedIn veikimas remiasi aktyvumu: tu turi rašyti, komentuoti, dalintis, kurti ryšius. Platforma veikia kaip algoritmas, kuris parodo tavo turinį tiems, kurie su tavimi jau sąveikauja. Jei nieko nedarai – tavęs algoritmui tiesiog nėra.
Lietuviams čia iškyla kultūrinis barjeras. Mes esame gana uždaros kultūros žmonės – nenorime „rodyti save”, bijome atrodyti arogantiški ar pernelyg savimi patenkinti. Postinti apie savo pasiekimus atrodo kaip savęs liaupsinimai, o tai mūsų kultūroje nėra priimtina. Tačiau LinkedIn kontekste tai yra tiesiog profesionalus bendravimas, ne puikavimasis.
Praktinis patarimas: pradėk nuo mažo. Nekurk iš karto ilgų postų apie savo karjeros filosofiją. Pakomentuok kažkieno straipsnį, pasidalink įdomiu industrijos naujienų straipsniu su trumpu komentaru. Algoritmas pradės tave „matyti”, o tu pats pajusi, kaip platforma veikia.
Profilio optimizavimas – tai ne biurokratija, tai rinkodara
Jei LinkedIn profilis yra tavo skaitmeninis veidas, tai daugelio lietuvių veidas atrodo lyg paso nuotrauka – oficialiai, bet be gyvybės. Profilio optimizavimas nėra biurokratinė procedūra. Tai yra savęs pristatymas žmonėms, kurie gali pakeisti tavo karjerą.
Keletas konkrečių dalykų, kuriuos verta padaryti:
- Antraštė (headline) – tai ne tik tavo pareigybė. Čia gali parašyti, ką tu iš tikrųjų darai ir kam tai naudinga. Vietoj „Marketing Manager at XYZ” – „Padedantis B2B įmonėms augti per turinį ir SEO | Marketing Manager”. Skirtumas milžiniškas.
- „About” sekcija – rašyk kaip žmogus, ne kaip CV. Papasakok, kodėl darai tai, ką darai. Kas tave motyvuoja. Kokias problemas sprendžia tavo darbas.
- Nuotrauka – profesionali, bet ne šalta. Šypsena leidžiama. Tiesą sakant, ji rekomenduojama.
- Featured sekcija – čia gali pridėti savo geriausius postus, straipsnius, projektus. Daugelis lietuvių šios sekcijos visai nenaudoja, o ji yra viena iš pirmų dalykų, kuriuos mato profilio lankytojas.
- Įgūdžiai ir rekomendacijos – prašyk kolegų patvirtinti tavo įgūdžius ir parašyti rekomendacijas. Tai socialinis įrodymas, kuris veikia.
Svarbu: LinkedIn algoritmas labiau mato profilius, kurie yra užpildyti 100%. Tai vadinama „All-Star” statusu. Jei jo dar neturi – tai pirmas žingsnis.
Darbo paieška LinkedIn: kaip tai veikia Lietuvos rinkoje
LinkedIn darbo skelbimai Lietuvoje – tai jau rimtas kanalas, ypač jei ieškai darbo IT, finansų, marketingo ar vadybos srityse. Vilniaus ir Kauno technologijų kompanijos aktyviai skelbia pozicijas būtent čia, nes žino, kad čia randa aktyvius, motyvuotus kandidatus.
Tačiau yra niuansas, kurį žino nedaugelis: didžioji dalis gerų pozicijų niekada nepasiekia viešų skelbimų. Jos užpildomos per tinklą – per rekomenduotus kandidatus, per tiesiogines žinutes, per žmones, kuriuos recruiteris jau stebi. Tai vadinama „paslėptu darbo rinka” (hidden job market), ir Lietuvoje ji veikia labai aktyviai.
Kaip patekti į šią paslėptą rinką:
- Susisiek su recruiteriais tiesiogiai – ne tada, kai ieškai darbo, o dabar. Pristatyk save, paklausk apie industriją. Kai atsiras pozicija, jie prisimins tave.
- Sek įmonių puslapius, kuriose norėtum dirbti. Komentuok jų turinį. Taip tavo vardas atsiduria jų radaruose.
- Naudok „Open to Work” funkciją – bet ne tik viešai. Galima nustatyti, kad tik recruiteriai matytų šį statusą, jei nenori, kad dabartinis darbdavys žinotų.
Dar vienas dalykas: kai siunti „Easy Apply” paraišką, tavo profilis turi kalbėti už tave. Recruiteris per 10 sekundžių nusprendžia, ar verta gilintis. Todėl profilio optimizavimas ir darbo paieška yra neatsiejami dalykai.
Tinklo kūrimas: lietuviška versija
„Networking” – žodis, kuris daugeliui lietuvių sukelia fizinį diskomfortą. Asociacijos: dirbtinumas, apsimetimas, tuščios kalbos prie staliuko su vynu. Bet LinkedIn tinklo kūrimas veikia kitaip, ir čia yra gera žinia.
Čia nereikia apsimetinėti. Gali tiesiog rašyti žmonėms, kurie dirba srityje, kuri tave domina, ir klausti konkrečių dalykų. Lietuviai, kaip bebūtų keista, LinkedIn žinutėms yra gana atviri – ypač jei kreipimasis yra konkretus ir nuoširdus.
Kaip rašyti pirmą žinutę, kad gautum atsakymą:
- Būk konkretus – ne „noriu pasikalbėti apie karjerą”, o „matau, kad dirbate duomenų analizės srityje Lietuvos fintech sektoriuje – turiu konkretų klausimą apie perėjimą iš tradicinių finansų”.
- Parodyk, kad žinai, kas yra tas žmogus – paminėk kažką iš jų profilio ar turinio.
- Neprašyk darbo pirmoje žinutėje. Tiesiog niekada.
- Trumpumas – dorybė. Trys pastraipos yra per daug. Viena yra tobula.
Lietuvos LinkedIn bendruomenė nėra milžiniška, todėl čia veikia „šešių rankų paspaudimų” teorija, bet sutrumpinta iki dviejų ar trijų. Visi pažįsta visus, ir tai yra privalumas – tinklas čia yra tikras, ne virtualus.
Turinys, kuris veikia lietuviškoje LinkedIn erdvėje
Jei nori būti matomas LinkedIn, turi kurti turinį. Tai faktas. Bet koks turinys veikia Lietuvoje?
Stebint lietuviškus LinkedIn postus, galima pastebėti keletą tendencijų. Geriausiai veikia:
- Asmeninės istorijos su profesine žinia – „Prieš trejus metus buvau atleistas. Štai ko išmokau ir kaip tai pakeitė mano karjerą.” Lietuviai mėgsta autentiškumą, bet tik tada, kai prie jo pridedama vertė.
- Konkrečios įžvalgos iš darbo – ne bendros frazės, o konkretūs duomenys, patirtys, klaidos ir pamokos. „Mes išbandėme šią strategiją ir štai kas nutiko” veikia geriau nei „štai 5 patarimai, kaip…”
- Nuomonės postai – Lietuvoje vis dar trūksta žmonių, kurie drįsta turėti nuomonę viešai. Jei ją turi ir gali pagrįsti – tai tavo konkurencinis pranašumas.
- Karjeros perėjimai ir pokyčiai – žmonės mėgsta skaityti apie tai, kaip kažkas drįso keisti kryptį. Tai įkvepia ir generuoja daug sąveikos.
Ko vengti: motyvuojančių citatų be konteksto, pernelyg korporatyvinio tono, postų, kurie skamba kaip pranešimai spaudai. LinkedIn algoritmas taip pat nemėgsta išorinių nuorodų poste – jei nori dalintis straipsniu, dėk nuorodą į komentarą.
Dažnumas: geriau rašyti du kartus per savaitę reguliariai nei dešimt kartų per mėnesį ir tada dingti dviem mėnesiams. Algoritmas myli pastovumą.
Recruiteriai Lietuvoje ir kaip su jais bendrauti
Lietuvos recruitingo rinka yra gana kompaktiška. Yra kelios didelės headhunting agentūros – „Amston”, „CV-Online”, „Simplika” ir kitos – ir daugybė vidinių recruiterių didesnėse įmonėse. Visi jie aktyviai naudoja LinkedIn kaip pagrindinį kandidatų paieškos įrankį.
Recruiteriai Lietuvoje ieško kandidatų naudodami raktažodžius. Tai reiškia, kad tavo profilyje turi būti teisingi žodžiai. Jei esi „duomenų mokslininkas”, tavo profilyje turi būti „data scientist”, „machine learning”, „Python”, „SQL” – ne tik lietuviški atitikmenys, nes daugelis paieškų vyksta anglų kalba.
Kai recruiteris rašo tau – net jei šiuo metu neieškoji darbo – verta atsakyti. Bent trumpai. Pasakyk, kad šiuo metu esi patenkintas, bet gali pasikalbėti ateityje. Taip kuriasi ryšys, kuris gali praversti po metų ar dvejų.
Jei pats nori kreiptis į recruiterį: būk konkretus dėl to, ko ieškai. „Ieškau bet kokio darbo marketinge” yra blogas startas. „Ieškau B2B SaaS marketingo pozicijos Vilniuje, turiu 4 metų patirtį su HubSpot ir turinio strategija” – tai jau pokalbis.
Kai LinkedIn tampa ne tik darbo paieška, o karjeros kapitalas
Pats įdomiausias dalykas, kurį galima pastebėti stebint lietuvių LinkedIn naudojimą, yra tai, kad geriausi rezultatai ateina tiems, kurie platformą naudoja ne kaip darbo paieškos svetainę, o kaip ilgalaikio karjeros kapitalo kūrimo įrankį.
Žmonės, kurie reguliariai dalinasi savo žiniomis, kuria tinklą ne iš desperacijos, o iš nuoširdaus susidomėjimo, ir investuoja į savo profilį kaip į skaitmeninę reputaciją – jie po kelerių metų gauna darbo pasiūlymus, kurių net neieškojo. Juos kviečia kalbėti konferencijose. Jų klausia nuomonės žiniasklaida. Jie tampa „go-to” žmonėmis savo srityje.
Lietuva yra maža šalis, ir tai reiškia, kad reputacija čia kaupiasi greičiau. Jei esi aktyvus ir matomas LinkedIn erdvėje, po metų tave žinos visi, kurie dirba tavo srityje. Tai gali skambėti kaip hiperbolė, bet taip iš tikrųjų veikia.
Todėl pats svarbiausias patarimas, kurį galima duoti: nustok galvoti apie LinkedIn kaip apie darbo paieškos svetainę. Pradėk galvoti apie jį kaip apie vietą, kur kuriasi tavo profesinė tapatybė. Kur tu esi matomas, girdimas ir vertinamas. Tai ilgalaikė investicija, kuri atsiperka – tik ne iš karto, o tada, kai to labiausiai reikia.
Ir jei dar neturi profilio – na, tiesiog susikurk. Šiandien. Tobulinti galima visada, bet pradėti reikia nuo kažkur.
