Kodėl indie žaidimai šiandien yra galingesni nei bet kada
Prisiminkite tą jausmą, kai pirmą kartą atradote žaidimą, apie kurį niekas jūsų aplinkoje nežinojo, bet jis tiesiog pataikė tiesiai į širdį? Būtent tai ir yra indie žaidimų magija. Kol didieji leidėjai kaip EA ar Activision leidžia šimtus milijonų dolerių tam, kad sukurtų dar vieną Call of Duty ar FIFA variantą, nedidelės komandos – kartais vos keli žmonės – gamina dalykus, kurie keičia tai, kaip mes suprantame, kas iš viso gali būti žaidimas.
Indie scena per pastarąjį dešimtmetį tiesiog sprogo. Steam platformoje kiekvieną savaitę pasirodo šimtai naujų žaidimų, ir nors didžioji dalis jų yra vidutinybės, tarp jų slepiasi tikri deimantai. Problema ta, kad juos rasti – tikras iššūkis. Algoritmai dažnai stumia tai, kas jau populiaru, o ne tai, kas verta dėmesio. Todėl šis straipsnis ir egzistuoja.
Čia rasite ne tik sąrašą pavadinimų, bet ir paaiškinimą, kodėl kiekvienas iš jų vertas jūsų laiko, pinigų ir emocijų. Nes taip – kai kurie iš šių žaidimų tikrai išspaus iš jūsų ašarą ar dvi.
Hollow Knight – kai platforma susitinka su siela
Jei dar nežaidėte Hollow Knight, sustokite viską ir ištaisykite šią klaidą. Team Cherry – trijų žmonių australų komanda – sukūrė žaidimą, kuris daugelio žaidėjų nuomone yra vienas geriausių visų laikų. Ne geriausių indie žaidimų. Tiesiog geriausių.
Žaidimas vyksta Hallownest karalystėje – požeminėje civilizacijoje, kurią apėmė paslaptinga liga. Jūs žaidžiate mažu tyliuoju riteriu, kuris tyrinėja šią griūvančią pasaulį. Skamba paprastai? Bet čia prasideda tikroji istorija – Hollow Knight pasakojimą reikia atrasti. Jis nėra tiesiog paduodamas ant lėkštutės. Kalbatės su NPC, randatės užrašų, stebite aplinką, ir pamažu viskas susideda į vieną didžiulį, liūdną ir gražų paveikslą.
Žaidimo mechanika yra tiksli kaip chirurgo skalpelis. Kovos sistema atrodo paprasta – turite kardą ir galimybę šokti – bet kuo toliau, tuo sudėtingesnės tampa situacijos. Bossų kovos yra legendinės. Kai kurie iš jų, kaip Mantis Lords ar Watcher Knights, reikalauja tikro įgūdžio ir kantrybės. Bet kai pagaliau juos nugalite – tas jausmas neįkainojamas.
Praktinis patarimas: Žaidimą galima įsigyti už maždaug 15 eurų, o jo apimtis – lengvai 40-60 valandų pirmam perėjimui. Tai vienas geriausių kainos ir kokybės santykių žaidimų industrijoje. Pradėkite žaisti be jokių vadovų – leiskite pasauliui jus nustebinti.
Hades – roguelite, kuris perkūrė žanrą
Supergiant Games yra viena tų studijų, kurios tiesiog negali sukurti blogo žaidimo. Bastion, Transistor, Pyre – kiekvienas jų buvo ypatingas. Bet Hades? Hades yra kažkas visiškai kito lygio.
Roguelite žanras turi vieną didelę problemą – kartojimasis. Kai žūstate ir pradedate iš naujo, tai gali greitai tapti nuobodu. Hades išsprendė šią problemą genialiai: kiekvienas jūsų žūties momentas yra istorijos dalis. Jūs žaidžiate Zagrėjų, Hado sūnų, kuris bando pabėgti iš požemio. Kiekvieną kartą, kai mirštate ir grįžtate namo, vyksta nauji dialogai, atsiskleidžia nauji charakterių aspektai, keičiasi santykiai.
Po 50 pralaimėjimų jūs vis dar atrasti naujų dalykų. Tai beveik neįtikėtina iš dizaino perspektyvos. Kalbos su Achilu, Narkizu, Megaera – jos auga ir keičiasi. Personažai prisimena, ką jūs jiems sakėte anksčiau. Pasaulis jaučiasi gyvas.
Kovos sistema yra sklandžiai tobula. Kiekvienas ginklas – kardas, ietis, lankas, kumščiai – žaidžiasi visiškai skirtingai. Olympo dievų suteikiami gebėjimai (vadinami Boons) leidžia kurti begalę skirtingų build’ų. Vienas žaidimas galite tapti žaibo meistru su Dzeuso pagalba, kitas – ugniniu demoniu su Areso palaiminimu.
Rekomendacija pradedantiesiems: Pirmą kartą žaidžiant, neobsesionuokite dėl „optimalaus” build’o. Tiesiog eksperimentuokite ir mėgaukitės istorija. Optimizuoti galėsite vėliau, kai norėsite pasiekti žaidimo pabaigą greičiau.
Disco Elysium – RPG, kuris perkūrė pasakojimą
Yra žaidimų, kurie jus pralinksmina. Yra žaidimų, kurie jus iššaukia. O tada yra Disco Elysium – žaidimas, kuris jus priverčia galvoti kelias savaites po to, kai jį baigiate.
Estonian studio ZA/UM sukūrė kažką radikaliai kitokio. Disco Elysium iš esmės yra interaktyvus romanas su RPG elementais. Jūs žaidžiate detektyvu, kuris prabudęs neatsimena nieko – nei savo vardo, nei kas jis yra, nei kodėl guli viešbučio kambaryje su sulaužytais baldais. Turite ištirti žmogžudystę, bet kartu – atrasti save.
Kas daro šį žaidimą unikaliu? Jūsų charakterio vidiniai balsai. Kiekvienas jūsų statistikos aspektas – intelektas, empatija, fizinė jėga, intuicija – kalba su jumis kaip atskiri personažai. Jūsų Enciklopedija gali papasakoti apie istorinį kontekstą. Jūsų Drama gali pastebėti, kad kažkas meluoja. Jūsų Elektrokemija gali pasiūlyti išgerti dar vieną butelį alkoholio. Šie vidiniai dialogai yra genialūs – juokingi, liūdni, filosofiški ir kartais tiesiog absurdiški.
Politinės temos žaidime yra drąsios ir niuansuotos. Galite žaisti kaip komunistas, fašistas, liberalas ar tiesiog visiškas nihilistas. Žaidimas nesmerkia jūsų pasirinkimų, bet parodo jų pasekmes. Tai vienas brandžiausių politinių komentarų, kuriuos kada nors mačiau bet kurioje medijoje.
Svarbus perspėjimas: Disco Elysium nėra žaidimas veiksmui. Čia nėra kovų (beveik). Jei ieškote adrenalino – tai ne jums. Bet jei mėgstate gilias istorijas, filosofiją ir charakterius, kurie jaučiasi tikresni nei daugelis realių žmonių – tai privalomas.
Celeste – platformeris apie kažką daug svarbesnio nei šokinėjimas
Celeste yra žaidimas apie mergaitę, kuri nori užlipti ant kalno. Bet iš tikrųjų jis yra apie nerimą, depresiją ir tai, kaip mes kovojame su savimi.
Madeline – pagrindinė herojė – keliauja į Celeste kalną, nors nežino tiksliai kodėl. Žaidimo metu ji susiduria ne tik su fiziniais iššūkiais, bet ir su savo pačios tamsiąja puse – pažodžiui. Žaidimas nagrinėja psichinės sveikatos temas su tokiu subtilumu ir tikrumu, kad žmonės, patyrę panikos atakas ar depresiją, dažnai rašo, jog jaučiasi suprasti pirmą kartą.
Mechaniškai žaidimas yra labai sunkus. Jūs mirsite šimtus, gal tūkstančius kartų. Bet kiekvienas ekranas yra teisingas – kai žūstate, visada žinote, kad tai buvo jūsų klaida, ne žaidimo. Ir tas jausmas, kai pagaliau pereinate sudėtingą sekciją po dvidešimties bandymų – tai gryna euforija.
Žaidimas taip pat turi „Assist Mode” – galimybę sumažinti sunkumą pagal savo poreikius. Ir tai nėra gėda. Kūrėjai aiškiai pasakė: istorija yra svarbesnė nei iššūkis. Jei norite patirti pasakojimą be frustracijų – naudokite šį režimą be jokių kompleksų.
Muzika, kurią sukūrė Lena Raine, yra viena geriausių žaidimų soundtrackų pastarojo dešimtmečio. Kai kurios kompozicijos, ypač „Resurrections” ir „Reach for the Summit”, yra tiesiog šedevrai.
Stardew Valley – žaidimas, kuris išgydė tūkstančius žmonių
Tai skamba kaip perdėjimas, bet pažiūrėkite į Reddit ar bet kurį žaidimų forumą – žmonės nuolat rašo, kaip Stardew Valley jiems padėjo per sunkius gyvenimo laikotarpius. Depresija, nerimas, išsekimas – šis paprastas ūkio simuliatorius kažkaip tapo terapiniu įrankiu milijonams žmonių.
ConcernedApe – vienas žmogus vardu Eric Barone – sukūrė šį žaidimą per ketverius metus. Vienas žmogus. Jis parašė kodą, sukūrė grafiką, sukūrė muziką, sugalvojo istoriją. Ir rezultatas yra žaidimas, kuriame galite praleisti šimtus valandų, vis dar atrandant naujus dalykus.
Jūs paveldite senelio ūkį ir pradedate naują gyvenimą Pelican Town kaimelyje. Auginate daržoves, auginate gyvulius, žvejojate, kaunate požeminiuose urvinuose, kuriate santykius su kaimo gyventojais, galite susituokti. Žaidimas neturi jokio skubėjimo – galite žaisti savo tempu, savo ritmu.
Tai, kas daro Stardew Valley ypatingą, yra jo šiluma. Kiekvienas NPC turi savo istoriją, savo problemas, savo augimą. Haley iš pradžių atrodo paviršutiniška, bet pamažu atsiskleidžia jos tikrasis charakteris. Shane’as kovoja su depresija. Emily yra ekscentriška ir nuostabi. Šie personažai jaučiasi tikri.
Patarimas naujiems žaidėjams: Pirmą sezoną nesistenkite viską padaryti tobulai. Leiskite sau klysti, leiskite laikui bėgti, leiskite sau tiesiog tyrinėti. Žaidimas nubaus jus už tai, kad per daug skubate, bet atlygins už tai, kad mėgaujatės procesu.
Undertale ir Deltarune – kai žaidimas kalba tiesiai su jumis
Toby Fox sukūrė Undertale 2015 metais, ir nuo tada žaidimų industrija niekada nebuvo tokia pati. Tai žaidimas, kuris žino, kad jūs žaidžiate žaidimą, ir naudoja tai kaip naratyvinio įrankio.
Jūs patenkate į požeminį pasaulį, pilną monstrų. Bet vietoj to, kad juos žudytumėte, galite su jais kalbėtis, juos pralinksminti, jiems padėti. Žaidimas stebi kiekvieną jūsų sprendimą. Jei žudote – pasaulis į tai reaguoja. Jei pasirenkate taikų kelią – gaunate visiškai kitokią patirtį.
Undertale yra trumpas – galbūt 6-8 valandos pirmam perėjimui. Bet jo poveikis yra neproporcingas jo ilgiui. Tam tikri momentai, kuriuos nenoriu spoiliniti, yra tiesiog sukrečiantys. Žaidimas užduoda klausimą: kodėl mes žudome monstrus žaidimuose? Ir atsakymas nėra patogus.
Deltarune yra Toby Fox tęsinys (ar galbūt šalutinė istorija – dar neaišku), ir jis jau dabar, net nebūdamas baigtas, rodo, kad kūrėjas augo kaip pasakotojas. Du išleisti epizodai yra ilgesni, sudėtingesni ir dar drąsesni savo temomis.
Svarbu: Žaiskite Undertale be jokių spoilerių. Tai vienas tų žaidimų, kur nežinojimas yra esminė patirties dalis. Jei kas nors jums bandys papasakoti, kas nutinka – sustabdykite juos.
Kaip rasti savo kitą mėgstamą indie žaidimą – ir kodėl verta ieškoti
Gerai, dabar kai jau turite sąrašą, kyla natūralus klausimas: kaip toliau? Nes šie šeši žaidimai yra tik ledkalnio viršūnė. Yra dar Ori and the Blind Forest su jo neįtikėtina vizualine kalba, Return of the Obra Dinn su jo unikaliu detektyviniu žaidimu, What Remains of Edith Finch su jo širdį draskančiomis šeimos istorijomis, Spiritfarer su jo meditaciniu požiūriu į mirtį.
Keletas praktinių patarimų, kaip atrasti naujus indie perlus:
- Steam kuruojami sąrašai – ieškokite ne tik „Top Sellers”, bet ir „Curator” sąrašų. Yra žmonių, kurie specializuojasi būtent indie žaidimuose ir kurių skonis yra patikimas.
- itch.io platforma – čia rasite žaidimus, kurių niekada nerasite Steam. Kai kurie yra eksperimentiniai, kai kurie – tikri šedevrai. Ir daugelis jų yra nemokami arba labai pigūs.
- Game jams – renginiai kaip Ludum Dare ar Global Game Jam sukuria šimtus mini žaidimų per savaitgalį. Kai kurie iš jų vėliau išauga į pilnaverčius projektus. Celeste, pavyzdžiui, prasidėjo kaip game jam projektas.
- YouTube kanalai – Mark Brown iš Game Maker’s Toolkit puikiai analizuoja žaidimų dizainą ir dažnai kalba apie indie žaidimus. Jo vaizdo įrašai padės jums suprasti, kodėl tam tikri žaidimai veikia taip gerai.
- Humble Bundle – reguliariai siūlo indie žaidimų paketus už labai mažą kainą. Tai puikus būdas išbandyti žaidimus, apie kuriuos niekada nebūtumėte girdėję.
Bet svarbiausia – duokite žaidimams šansą. Indie žaidimai dažnai neatrodo taip blizgiai kaip AAA projektai. Grafika gali būti pikselinė, valdymas iš pradžių gali jaustis keistai, istorija gali prasidėti lėtai. Bet būtent po tuo paviršiumi slepiasi dalykų, kurių jokia didelė studija niekada nedrįstų daryti – tikros emocijos, drąsios idėjos, eksperimentai su tuo, kas iš viso gali būti žaidimas.
Indie žaidimų scena yra gyviausia ir kūrybiškiausia žaidimų industrijos dalis šiandien. Kol didieji leidėjai bijo rizikuoti, mažos komandos keičia taisykles. Ir jūs – žaidėjas – esate tas, kuris gali juos palaikyti. Kiekvieną kartą, kai perkate indie žaidimą, jūs investuojate į kažką, kas iš tikrųjų rūpinasi žaidimu kaip meno forma. Tai verta kiekvieno euro.
