Kas tie ETF ir kodėl visi apie juos kalba?
Jei bent kartą gyvenime bandei suprasti, kaip veikia investavimas, tikriausiai susidūrei su tokia situacija: atidari kokį nors finansų portalą, o ten – graikai, betos, P/E rodikliai, dividendų pajamingumo koeficientai ir kiti terminai, kurie atrodo kaip svetima kalba. Ir tada galvoji – gal geriau tiesiog palikti pinigus banko sąskaitoje? Bet čia ir slypi problema: infliacija tyliai, bet užtikrintai ryja tavo santaupas kiekvienais metais.
ETF – tai Exchange-Traded Fund, arba biržoje prekiaujamas fondas. Paprastai tariant, tai krepšelis akcijų, obligacijų ar kitų aktyvų, kuriuo galima prekiauti biržoje lygiai taip pat, kaip perkama ar parduodama vienos įmonės akcija. Skirtumas nuo paprastos akcijos – vietoj vienos įmonės likimo tu investuoji į dešimtis, šimtus ar net tūkstančius skirtingų įmonių vienu metu.
Populiariausi ETF seka indeksus – pavyzdžiui, S&P 500, kuris apima 500 didžiausių JAV įmonių. Tai reiškia, kad pirkdamas vieną tokio ETF vienetą, iš esmės tampi mažu Apple, Microsoft, Amazon, Tesla ir dar 496 kitų kompanijų savininku. Skamba gerai, tiesa?
Kodėl ETF laimi prieš aktyviai valdomus fondus
Čia reikia šiek tiek pasigilinti į matematiką, bet pažadu – nebus skausminga. Tradiciniai investiciniai fondai, kuriuos siūlo bankai, yra aktyviai valdomi. Tai reiškia, kad kažkoks fondų valdytojas kiekvieną dieną sėdi ir sprendžia, ką pirkti, ką parduoti. Už šį darbą jis ima mokestį – dažniausiai nuo 1% iki 2,5% per metus nuo tavo investuotos sumos.
Skamba kaip nedaug? Paskaičiuokime. Jei investuoji 10 000 eurų ir fondas per 30 metų uždirba vidutiniškai 7% per metus, bet ima 2% mokestį, tu gauni tik apie 57 000 eurų. Tuo tarpu ETF su 0,07% mokesčiu (taip, septyni šimtosios procento) tą pačią sumą per tą patį laikotarpį paverstų maždaug 74 000 eurų. Skirtumas – beveik 17 000 eurų. Ir tai tik nuo 10 000 eurų pradinės investicijos.
Bet yra dar vienas niuansas, apie kurį bankai nemėgsta kalbėti: tyrimai rodo, kad dauguma aktyviai valdomų fondų ilgalaikėje perspektyvoje neaplenkia rinkos. Tai reiškia, kad tu moki daugiau, o gauni mažiau. S&P Dow Jones Indices kasmet skelbia SPIVA ataskaitą, kuri nuosekliai parodo, kad per 15 metų laikotarpį apie 90% aktyviai valdomų fondų atsilieka nuo savo atskaitos indekso. Devyniasdešimt procentų. Tai ne išimtis – tai taisyklė.
ETF rūšys: nuo paprastų iki egzotiškų
Prieš metant visus pinigus į pirmą pasitaikiusį ETF, verta suprasti, kad jie būna labai skirtingi. Štai pagrindinės kategorijos:
Akcijų ETF – labiausiai paplitę. Seka akcijų indeksus kaip S&P 500, MSCI World, MSCI Emerging Markets. Tinka ilgalaikiam investavimui, nes istoriškai akcijų rinkos ilgalaikėje perspektyvoje auga.
Obligacijų ETF – mažesnė rizika, mažesnė grąža. Tinka tiems, kurie artėja prie pensinio amžiaus arba nori subalansuoti portfelį. Obligacijos elgiasi kitaip nei akcijos, todėl jų turėjimas portfelyje sumažina bendrą svyravimą.
Sektoriniai ETF – investuoja į konkrečius sektorius: technologijas, sveikatos apsaugą, energetiką ir pan. Čia jau reikia daugiau žinių, nes statai ant konkretaus sektoriaus augimo.
Teminiai ETF – dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, žalioji energetika, kosmosas. Tai madingiausi, bet ir rizikingiausiai ETF. Jie gali duoti fantastiškus rezultatus arba subyrėti kaip kortų namelis.
Žaliavų ETF – auksas, sidabras, nafta. Auksas ypač populiarus kaip apsauga nuo infliacijos ir ekonominių krizių.
Pradedantiesiems rekomenduočiau laikytis pirmų dviejų kategorijų ir nesivaikioti madingų temų. Nuobodu? Gal. Bet finansiškai protinga.
Kaip pradėti: nuo sąskaitos atidarymo iki pirmo pirkimo
Gerai, teorija – suprantama. Bet kaip iš tikrųjų pradėti? Štai konkretus veiksmų planas:
Žingsnis 1: Pasirink brokerį. Lietuvoje populiariausi pasirinkimai yra Interactive Brokers, Trading 212, Degiro ir Lightyear. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Interactive Brokers – rimčiausias, su plačiausia instrumentų pasiūla, bet sąsaja gali atrodyti sudėtinga pradedantiesiems. Trading 212 ir Lightyear – patogesni, su lietuvišku palaikymu kai kuriais atvejais, bet mažesnė instrumentų įvairovė. Degiro – populiarus Europoje, nebrangus, bet reikia atkreipti dėmesį į mokesčių struktūrą.
Žingsnis 2: Atidaryk sąskaitą. Procesas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Reikės paso ar asmens tapatybės kortelės, kartais – banko sąskaitos išrašo. Viskas vyksta internetu.
Žingsnis 3: Perveskite pinigus. Pradėk nuo sumos, kurią tikrai gali sau leisti prarasti (bent jau trumpuoju laikotarpiu). Investavimas į akcijų rinką reiškia, kad vertė gali svyruoti – ir kartais gana stipriai.
Žingsnis 4: Pasirink ETF. Pradedantiesiems dažnai rekomenduojamas Vanguard FTSE All-World ETF (VWCE) arba iShares Core MSCI World ETF (IWDA). Abu seka globalų akcijų rinką, abu turi labai mažus mokesčius (apie 0,2% per metus), abu yra labai likvidūs.
Žingsnis 5: Pirkite reguliariai. Tai vadinama DCA strategija (Dollar Cost Averaging) – pirkimas reguliariais intervalais, nepriklausomai nuo rinkos kainos. Taip išvengi rizikos investuoti visą sumą pačiame rinkos viršūnėje.
Mokesčiai Lietuvoje: ką reikia žinoti
Čia dalis, kurią daugelis ignoruoja, kol neateina laikas pildyti mokesčių deklaracijos. Lietuvoje investicijų pajamos apmokestinamos, ir tai reikia suprasti iš anksto.
Kapitalo prieaugis (pelnas, gautas pardavus ETF brangiau nei nupirkai) apmokestinamas 15% GPM tarifu. Tačiau yra svarbi išimtis: jei ETF laikei ilgiau nei 3 metus ir bendra metinė pajamų suma neviršija 500 eurų, mokesčio mokėti nereikia. Tai vadinama „de minimis” taisykle.
Dividendai iš ETF taip pat apmokestinami. Čia svarbu suprasti skirtumą tarp akumuliuojančių (Acc) ir distribuojančių (Dist) ETF. Distribuojantys ETF moka dividendus tiesiogiai į tavo sąskaitą – ir nuo jų reikia mokėti mokesčius iš karto. Akumuliuojantys ETF dividendus automatiškai reinvestuoja – mokesčiai atidedami iki pardavimo momento. Ilgalaikiam investuotojui Lietuvoje akumuliuojantys ETF paprastai yra palankesni dėl sudėtinių palūkanų efekto ir atidėto apmokestinimo.
Dar vienas dalykas: nuo 2024 metų Lietuvoje veikia Ilgalaikių santaupų sąskaita (ISS), kuri leidžia investuoti iki 2 000 eurų per metus su 25% GPM lengvata. Tai reiškia, kad valstybė grąžina iki 500 eurų per metus. Jei dar nesinaudoji šia galimybe – tai tiesiog paliekami pinigai ant stalo.
Didžiausios klaidos, kurių reikia vengti
Investavimas į ETF yra paprastas, bet tai nereiškia, kad neįmanoma suklysti. Štai dažniausios klaidos, kurias daro pradedantieji:
Panika krizių metu. 2020 metų kovą, kai COVID-19 sukrėtė rinkas, S&P 500 per kelias savaites krito apie 34%. Daugelis investuotojų pardavė viską su nuostoliu. Tie, kurie liko – per metus ne tik atgavo prarastas pozicijas, bet ir uždirbo. Rinkos krizės yra normali dalis, ne katastrofa.
Per daug diversifikacijos. Paradoksaliai, kai kurie žmonės perka tiek daug skirtingų ETF, kad jų portfelis tampa netvarkomas ir dažnai dubliuojasi. Trys gerai parinkti ETF gali būti geriau nei penkiolika.
Madingų temų vaikymasis. Kriptovaliutų ETF, metaverso ETF, dirbtinio intelekto ETF – visi jie atrodo patraukliai, kai apie juos rašo visi naujienų portalai. Bet dažniausiai iki to laiko, kai tema tampa „karšta”, didžioji dalis augimo jau įvyko.
Ignoruojamas laiko horizontas. ETF – ilgalaikė priemonė. Jei pinigų prireiks per 1-2 metus, akcijų ETF – ne geriausia vieta jiems laikyti. Rinka gali būti žemiau tavo pirkimo kainos būtent tuo momentu, kai reikės parduoti.
Nuolatinis portfelio tikrinimas. Kasdien tikrinti, kiek tavo investicijos pakilo ar krito – tiesus kelias į neracionalius sprendimus. Nustatyk automatinį pirkimą, tikrink kartą per ketvirtį ir gyveni savo gyvenimą.
Realūs skaičiai: kiek galima uždirbti
Kalbėkime konkrečiai, nes abstraktūs pažadai apie „turtus” nieko nesako. Istorinis S&P 500 vidutinis metinis augimas nuo 1957 metų yra apie 10,5% (arba apie 7-8% atskaičius infliaciją). MSCI World – panašiai.
Štai keletas scenarijų su skaičiais:
Jei kiekvieną mėnesį investuoji 100 eurų į globalų akcijų ETF su 7% vidutine metine grąža:
- Po 10 metų: apie 17 000 eurų (investuota 12 000 eurų)
- Po 20 metų: apie 52 000 eurų (investuota 24 000 eurų)
- Po 30 metų: apie 121 000 eurų (investuota 36 000 eurų)
Jei investuoji 300 eurų per mėnesį:
- Po 10 metų: apie 50 000 eurų
- Po 20 metų: apie 155 000 eurų
- Po 30 metų: apie 363 000 eurų
Tai ne magija ir ne garantija – tai matematika ir istoriniai duomenys. Žinoma, ateitis gali skirtis nuo praeities. Bet jei žiūrėtume į bet kurį 30 metų laikotarpį istorijoje, akcijų rinka visada buvo aukščiau nei prieš 30 metų. Visada.
Čia prasideda tikrasis žaidimas
ETF nėra jokia paslaptis ar privilegijuotų žmonių įrankis. Tai tiesiog logiškas, matematiškai pagrįstas būdas leisti savo pinigams dirbti, kol tu gyveni savo gyvenimą. Ir geriausia tai, kad pradėti galima su 50 eurų per mėnesį – suma, kurią daugelis išleidžia restoranams ar srautinio vaizdo platformoms.
Svarbu suprasti vieną dalyką: tobulo momento pradėti niekada nebus. Rinka visada atrodys per aukštai arba per nestabiliai, arba kažkas kalbės apie artėjančią krizę. Ekonomistai prognozavo 12 iš paskutinių 5 recesijų – tai reiškia, kad jie klysta dažniau nei teisūs. Tuo tarpu tie, kurie tiesiog reguliariai pirkdavo ir laikydavo, šiandien džiaugiasi rezultatais.
Pradėk nuo pagrindų: VWCE arba IWDA, reguliarus pirkimas, ilgas laiko horizontas, minimalūs mokesčiai. Vėliau, kai geriau suprasite rinką, galėsite pridėti obligacijų ETF balansui, galbūt šiek tiek sektorinių pozicijų. Bet net jei niekada nepadarytumėte nieko sudėtingesnio – paprastas, nuoseklus investavimas į globalų akcijų ETF per 20-30 metų gali iš esmės pakeisti tavo finansinę situaciją. Ne todėl, kad tai stebuklas, o todėl, kad tai veikia. Ir tai, beje, yra geriausia finansinė žinia, kurią gali išgirsti.
