Iš Misūrio į Silicio slėnį: kaip viskas prasidėjo
Sam Altman nėra tas tipas, kurį sutiktum gatvėje ir iškart pagalvotum – štai žmogus, kuris keičia pasaulį. Jis atrodo paprastai, kalba ramiai, bet kai pradedi klausytis, kas iš tikrųjų slypi už tų žodžių – supranti, kad čia kažkas rimto. Šiandien jis yra vienas įtakingiausių žmonių technologijų pasaulyje, o jo kompanija OpenAI tapo tokiu reiškiniu, apie kurį diskutuoja tiek programuotojai, tiek politikai, tiek filosofai.
Altman gimė 1985 metais Čikagoje, užaugo Sent Luise, Misūrio valstijoje. Nuo vaikystės buvo tas vaikas, kuris išardydavo kompiuterius norėdamas suprasti, kaip jie veikia. Aštuonerių metų gavo savo pirmąjį Mac’ą – ir tai, pasak jo paties, pakeitė viską. Studijavo kompiuterių mokslus Stanforde, bet nebaigė – paliko universitetą, kad galėtų pilnai atsidėti savo pirmajam rimtam projektui.
Tas projektas buvo Loopt – viena pirmųjų socialinių tinklų programėlių, leidusių dalintis vieta su draugais. Tai buvo 2005-ieji, kai išmanieji telefonai dar nebuvo tapę kasdienybe. Kompanija neužkariavo pasaulio, bet padarė kažką svarbesnio – įrodė, kad Altman moka pritraukti investicijų, suburti komandą ir parduoti idėją. 2012 metais Loopt buvo parduota už 43 milijonus dolerių. Nedidelis, bet realus rezultatas.
Y Combinator metai: kaip jis išmoko matyti ateities startuolius
Po Loopt pardavimo Altman pateko į Y Combinator – galbūt garsiausią startuolių akseleratorių pasaulyje. Pradžioje kaip partneris, vėliau – kaip prezidentas. Šis laikotarpis nuo 2011 iki 2019 metų buvo esminis jo formavimuisi kaip lyderio.
Y Combinator per tuos metus finansavo tokias kompanijas kaip Airbnb, Dropbox, Stripe, Reddit. Altman matė šimtus, gal tūkstančius startuolių – geras ir blogas idėjas, genialius ir visiškai pasiklydusius įkūrėjus. Tai suteikė jam kažką, ko neįmanoma išmokti iš knygų: intuiciją, kas veikia, o kas ne.
Jis taip pat pradėjo aktyviai rašyti savo tinklaraštį, kur dalinosi mintimis apie technologijas, verslą, ateitį. Tie tekstai atskleidė žmogų, kuris mąsto labai ilgalaikiai – ne ketvirčiais ar metais, o dešimtmečiais. Jis rašė apie dirbtinį intelektą kaip apie neišvengiamą transformaciją dar tada, kai daugelis į tai žiūrėjo kaip į mokslinę fantastiką.
Praktinis patarimas čia paprastas: jei nori suprasti, kaip Altman mąsto, perskaityk jo senesnius įrašus. Jie vis dar prieinami internete ir parodo, kad daugelis jo šiandieninių sprendimų buvo planuoti seniai, o ne gimė spontaniškai.
OpenAI gimimas: kai Musk ir Altman sėdėjo prie vieno stalo
2015 metais įvyko kažkas nepaprasto. Grupė Silicio slėnio sunkiasvorių – tarp jų Elon Musk, Greg Brockman, Ilya Sutskever ir kiti – susėdo kartu ir nusprendė įkurti organizaciją, kuri dirbtų prie dirbtinio intelekto, bet ne pelno siekimo tikslais. Idėja buvo paprasta ir kartu drąsi: jei DI yra tokia galinga technologija, ji neturėtų priklausyti vienai korporacijai ar valstybei.
Altman tapo vienu iš steigėjų ir pirmuoju CEO. Musk buvo pirminis finansuotojas ir valdybos narys, bet 2018 metais pasitraukė – oficialiai dėl interesų konflikto su Tesla, kuri taip pat dirba prie DI. Neoficialiai – gandai kalba apie rimtus nesutarimus dėl kompanijos krypties.
Pirmaisiais metais OpenAI buvo labiau mokslinių tyrimų laboratorija nei technologijų kompanija. Jie publikavo tyrimus, dalino kodus, bandė būti atviri. Bet 2019 metais įvyko struktūrinis lūžis – kompanija tapo „capped profit” modeliu, leidžiančiu pritraukti investicijų, tačiau ribojančiu investuotojų grąžą. Microsoft įpylė milijardą dolerių. Ir mašina pradėjo suktis.
ChatGPT efektas: kai visas pasaulis staiga suprato, kas vyksta
Lapkritis 2022. OpenAI išleido ChatGPT – ir internetas sprogo. Per penkias dienas – milijonas vartotojų. Per du mėnesius – šimtas milijonų. Tai buvo greičiausiai auganti vartotojų programa istorijoje, aplenkusi net TikTok.
Altman vėliau prisipažino, kad pats nustebo tokia reakcija. Jie tikėjosi susidomėjimo, bet ne tokio masto. ChatGPT tapo kultūriniu reiškiniu – žmonės juo rašė eilėraščius, sprendė matematikos uždavinius, generavo kodą, kūrė verslo planus. Mokyklos pradėjo drausti, universitetai – diskutuoti apie akademinį sąžiningumą, žurnalistai – rašyti apokaliptinius straipsnius.
O Altman sėdėjo prie Kongreso ir Senato komitetų, atsakinėjo į klausimus, kalbėjo apie reguliavimą. Jis tapo veidu ne tik savo kompanijos, bet ir viso DI sektoriaus. Tai yra ir privilegija, ir našta – kiekvienas jo žodis dabar yra analizuojamas, interpretuojamas, kritikuojamas.
Svarbu suprasti vieną dalyką: ChatGPT nebuvo techninis stebuklas iš niekur. Jis buvo pastatytas ant GPT-3 ir GPT-4 modelių, kuriuos OpenAI kūrė metų metus. Tai buvo ne laimė, o ilgo darbo rezultatas. Bet laikas buvo tobulas – visuomenė buvo pasiruošusi.
Lapkritis 2023: keturios dienos, kurios sukrėtė technologijų pasaulį
Jei yra vienas momentas, kuris geriausiai atskleidžia, kas yra Sam Altman ir kokia yra OpenAI dinamika – tai 2023 metų lapkritis. Penktadienis, lapkričio 17-oji. Valdyba vienbalsiai atleido Altmaną iš CEO pozicijos. Oficiali priežastis – jis nebuvo „nuosekliai atviras” su valdyba. Jokių detalių.
Tai, kas sekė, buvo beveik siurrealu. Per savaitgalį beveik visa OpenAI komanda – kalbama apie 700 iš 770 darbuotojų – pasirašė laišką, reikalaujantį Altmano grąžinimo arba grasinant palikti kompaniją. Microsoft, didžiausias investuotojas, pasiūlė Altmanui vadovauti naujam DI padaliniui. Atrodė, kad OpenAI kaip kompanija gali tiesiog iširti.
Keturios dienos vėliau – antradienį – Altman grįžo kaip CEO. Valdyba buvo iš esmės pakeista. Tai buvo vienas greičiausių ir dramatiškiausių korporacinių apsisukimų modernios technologijų istorijoje.
Kas iš tikrųjų atsitiko? Versijos skiriasi. Vieni sako, kad valdyba bijojo, jog Altman stumia kompaniją per greitai, per daug komercinės sėkmės link, pamirštant saugos klausimus. Kiti teigia, kad tai buvo asmeniniai konfliktai ir valdymo stiliaus nesutarimai. Ilya Sutskever, vienas iš tų, kurie balsavo už atleidimą, vėliau viešai apgailestavo dėl savo sprendimo.
Šis epizodas atskleidė kažką svarbaus: Altman nėra tiesiog vadovas. Jis yra kompanijos gravitacinis centras. Be jo OpenAI tiesiog neveikia – bent jau taip manė dauguma darbuotojų.
Pinigai, galia ir etika: prieštaravimai, kurių neįmanoma ignoruoti
Čia reikia būti sąžiningais. Sam Altman nėra tobulas herojus, ir OpenAI nėra nekalta organizacija. Yra keletas prieštaravimų, kurie verta aptarti.
Pirma – „atviro” DI klausimas. OpenAI pavadinime yra žodis „open”, bet GPT-4 ir vėlesni modeliai nėra atviro kodo. Kompanija argumentuoja, kad tai saugos klausimas – per galingas modelis viešai prieinamas gali būti pavojingas. Kritikai sako, kad tai tiesiog verslo strategija, apsauganti konkurencinį pranašumą.
Antra – Altmano asmeniniai interesai. Jis investuoja į daugybę DI susijusių kompanijų. Worldcoin – jo projektas, kuriame žmonės nuskaituoja akies rainelę mainais į kriptovaliutą – sulaukė rimtos kritikos dėl privatumo klausimų. Reguliatoriai keliose šalyse pradėjo tyrimus.
Trečia – darbo rinkos klausimas. Altman viešai pripažįsta, kad DI sunaikins daugelį darbo vietų. Jo atsakymas – universalios bazinės pajamos (UBI). Bet tai kelia klausimą: ar tinkama, kad privati kompanija sukuria technologiją, kuri destabilizuoja darbo rinką, o sprendimą palieka valstybei?
Ketvirta – saugos retorika prieš realybę. OpenAI turi ištisą saugos komandą, kalbą apie atsakingą DI kūrimą. Bet kompanija taip pat sparčiai lenktyniaudama su Google, Anthropic ir kitais, stumia produktus į rinką. Ar galima vienu metu būti ir greičiausias, ir atsakingiausias?
Šie klausimai neturi paprastų atsakymų. Bet juos reikia kelti.
Kaip Altman valdo: vadovavimo stilius iš arti
Žmonės, dirbę su Alman, aprašo jį kaip labai ramų, bet labai reiklų vadovą. Jis nekelia balso, bet jo lūkesčiai yra aukšti. Jis mėgsta klausti, o ne sakyti – tipiškas sokratinis metodas. Susitikimuose dažnai tyli ilgai, o tada užduoda vieną klausimą, kuris apverčia visą diskusiją.
Jis taip pat yra žinomas kaip žmogus, kuris labai gerai valdo santykius. Jis prisimena detales apie žmones, su kuriais kalbėjosi prieš metus. Tai nėra manipuliacija – tai tiesiog socialinis intelektas aukštu lygiu.
Keli praktiniai dalykai, kuriuos galima išmokti iš jo vadovavimo stiliaus:
- Ilgalaikis mąstymas: Altman visada klausia „kaip tai atrodys po dešimties metų?” Net operatyviniai sprendimai yra vertinami per ilgalaikės vizijos prizmę.
- Tolerancija neapibrėžtumui: Jis komfortabiliai jaučiasi situacijose, kur nėra aiškių atsakymų. Tai reta savybė, ypač tarp technologijų vadovų, kurie dažnai nori visko tikrumo.
- Misijos aukštinimas virš ego: Lapkričio krizė parodė, kad jis galėjo paprasčiausiai išeiti į Microsoft. Bet jis grįžo į OpenAI. Tai sako kažką apie tai, ką jis laiko svarbiausia.
- Viešumas kaip strategija: Altman aktyviai naudoja Twitter/X, duoda interviu, kalba konferencijose. Tai nėra tik PR – tai būdas formuoti diskursą apie DI.
Kas toliau: imperija, kuri dar tik auga
2024 metais OpenAI vertinamas maždaug 157 milijardų dolerių. Tai daro ją viena brangiausių privačių kompanijų pasaulyje. Microsoft investavo daugiau nei 13 milijardų. Produktų portfelis plečiasi – ChatGPT, DALL-E, Sora (vaizdo generavimas), API verslo klientams, o ateityje – galbūt ir aparatinė įranga.
Altman kalba apie AGI – dirbtinį bendrąjį intelektą – kaip apie realų tikslą, o ne tolimą fantaziją. Jis teigia, kad OpenAI gali pasiekti AGI per artimiausius kelerius metus. Tai arba drąsiausias technologijų sektoriaus teiginys, arba didžiausias marketingo triukas – priklausomai nuo to, kuo tikite.
Konkurencija intensyvėja. Google su Gemini, Anthropic su Claude, Meta su Llama, ir dešimtys mažesnių žaidėjų. Altman neatrodo susirūpinęs – bent jau viešai. Jis sako, kad DI rinka yra pakankamai didelė visiems, ir kad svarbiausia ne lenktyniavimas, o tinkamas kūrimas.
Reguliavimas artėja. ES jau priėmė AI Act. JAV Kongresas diskutuoja. Altman aktyviai dalyvauja šiose diskusijose – jis yra vienas iš retų technologijų vadovų, kurie atvirai sako, kad reguliavimas yra reikalingas. Tai arba nuoširdus įsitikinimas, arba strateginis žingsnis – jei reguliavimas bus griežtas, dideli žaidėjai kaip OpenAI išgyvens, o mažesni – ne.
Galiausiai – žmogus pats savaime. Altman yra 39 metų, nevedęs, gyvena San Franciske. Jis viešai kalbėjo apie tai, kad yra gėjus. Jis investuoja į ilgaamžiškumo tyrimus – tiesiogine prasme nori gyventi kuo ilgiau, kad pamatytų, kur visa tai nuves. Jis turi bunkerį Havajuose – tai faktas, kurį jis pats yra minėjęs, ir kuris atskleidžia, kad jis rimtai vertina egzistencinius rizikos scenarijus.
Sam Altman yra prieštaringas, bet neabejotinai įdomus žmogus. Jis valdo kompaniją, kuri greičiausiai turės didesnę įtaką ateinančiam dešimtmečiui nei bet kuri kita šiandien egzistuojanti organizacija. Ar jis yra tas, kuriuo tiki – vizionierius, kuris nori sukurti geresnį pasaulį – ar tiesiog labai protingas verslininkas, kuris puikiai žino, kaip pasakoti istorijas, kiekvienas turi nuspręsti pats. Bet ignoruoti jį – tikrai neišeina.
