Kai galvoji apie Billą Gatesą, pirmiausia į galvą šauna Windows ekranas, gal dar tas garsus 90-ųjų meme su jaunatvišku nerd’u ir didžiuliais akiniais. Bet realybė 2024-aisiais atrodo visiškai kitaip – šis vyras jau seniai nebe tik technologijų magnatas, o kažkas panašesnio į globalų problemų sprendėją, kuris savo pinigus ir laiką meta į kovą su klimato kaita, ligomis ir skurdu. Ir nors jo asmeninis gyvenimas pastaruoju metu sulaukė nemažai dėmesio dėl visiškai kitų priežasčių, Gates’o profesinė trajektorija išlieka viena įdomiausių mūsų laikų istorijų.
Kaip Microsoft milijardierius tapo klimato aktivistu
Perėjimas nuo technologijų prie filantropijos Gates’ui neįvyko per naktį. Jis pradėjo rimtai domėtis globaliais iššūkiais dar 2000-aisiais, kai kartu su žmona Melinda įkūrė Bill & Melinda Gates Foundation. Tačiau klimato klausimas į jo prioritetų sąrašą pateko šiek tiek vėliau – apie 2015-uosius, kai Gates pradėjo intensyviai studijuoti energetikos sektorių ir suprasti, kad technologiniai sprendimai čia yra ne tik pageidautini, bet ir būtini.
2021 metais jis išleido knygą „How to Avoid a Climate Disaster” – ir tai nebuvo eilinis CEO autobiografinis šūdas apie sėkmę. Knyga buvo detalus, techniškai pagrįstas žemėlapis to, ką reikia padaryti, kad pasaulis išvengtų katastrofos. Gates joje kalba apie 51 milijardą tonų – tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų žmonija išmeta kasmet – ir apie tai, kaip tą skaičių reikia nuvesti iki nulio.
Įdomu tai, kad Gates nėra tas tipas, kuris sako „tiesiog nustokite vartoti”. Jo požiūris yra pragmatiškas iki šiknos – jis tiki, kad inovacijos ir technologijos yra vienintelis realus kelias. Ir savo pinigus jis deda ten, kur yra jo burna.
Breakthrough Energy – ne tik dar vienas fondas
2015 metais Gates įkūrė Breakthrough Energy – iniciatyvą, kuri šiandien yra viena įtakingiausių žaliosios energetikos finansavimo platformų pasaulyje. Tai nėra tradicinis filantropinis fondas, kur pinigai tiesiog išdalinami ir viskas. Breakthrough Energy veikia kaip investicijų ekosistema, apimanti kelis skirtingus komponentus:
- Breakthrough Energy Ventures – rizikos kapitalo fondas, investuojantis į ankstyvojo etapo klimato technologijų startuolius. Jau investuota daugiau nei 2 milijardai dolerių.
- Breakthrough Energy Fellows – programa, remianti mokslininkus, kurie dirba su technologijomis, dar nepasiruošusiomis komerciniam naudojimui.
- Breakthrough Energy Catalyst – mechanizmas, skirtas pagreitinti konkrečių technologijų – žaliosios vandenilio, tvaraus aviacinio kuro, ilgalaikio energijos saugojimo ir tiesioginės oro absorbcijos – komercinį diegimą.
Tarp Breakthrough Energy portfelio kompanijų yra tokios firmos kaip Commonwealth Fusion Systems (dirba su branduolių sinteze), Form Energy (ilgalaikis energijos saugojimas), Pivot Bio (biologinės trąšos, mažinančios azoto oksido išmetimus). Tai ne tik gražūs pavadinimai – tai technologijos, kurios gali fundamentaliai pakeisti tai, kaip mes gaminame ir vartojame energiją.
Branduolinė energija: Gates stato ten, kur kiti bijo
Vienas kontroversiškiausių Gates’o klimato strategijos elementų – jo tikėjimas branduoline energija. Tuo metu, kai dalis žaliųjų aktyvistų vis dar laiko atomines elektrines šėtono išradimu, Gates jau seniai nusprendė, kad be branduolinės energijos dekarbonizacija tiesiog neįmanoma.
2006 metais jis kartu su kitais investuotojais įkūrė TerraPower – kompaniją, kuri kuria naujos kartos branduolinius reaktorius. Jų flagmanas – Natrium reaktorius, kuris naudoja skystą natrio aušinimą ir turi integruotą energijos saugojimo sistemą. Skirtumas nuo tradicinių reaktorių – didesnis saugumas, mažesnės atliekos ir galimybė greičiau reaguoti į energijos paklausos svyravimus.
2023 metais TerraPower pradėjo statyti savo pirmąjį demonstracinį reaktorių Kemmerer mieste, Vajominge – simboliška vieta, nes tai buvęs anglies kasybos miestas. Projektas sulaukė ir JAV vyriausybės paramos – Energetikos departamentas skyrė apie 2 milijardus dolerių.
Gates savo poziciją branduolinės energijos klausimu išreiškia aiškiai: „Jei rimtai kalbame apie klimatą, negalime sau leisti atmesti jokio beanglio energijos šaltinio.” Ir sunku su tuo ginčytis, žiūrint į skaičius – branduolinė energija išmeta mažiausiai CO2 per kilovatvalandę iš visų energijos šaltinių, įskaitant vėjo ir saulės energiją.
Žemės ūkis, mėsa ir Gates’o žemės valdos
Čia prasideda viena kontroversiškiausių Gates’o istorijos dalių. Pastaruosius kelerius metus jis tapo didžiausiu privačiu žemės ūkio paskirties žemės savininku JAV – jo valdose yra apie 270 000 akrų žemės keliose valstijose. Tai sukėlė nemažai triukšmo ir sąmokslo teorijų internete.
Gates’o atsakymas į kritiką yra paprastas: žemės ūkis yra vienas didžiausių šiltnamio dujų šaltinių, ir norint spręsti klimato problemą, reikia transformuoti ir šį sektorių. Jo investicijos į žemę esą skirtos eksperimentuoti su tvaresnėmis žemdirbystės praktikomis.
Tuo pačiu metu Gates investavo į dirbtinės mėsos kompanijas – Impossible Foods ir Beyond Meat – ir viešai ragino turtingas šalis pereiti prie sintetinės jautienos. Tai sukėlė įdomią situaciją: žmogus, kuris pats pripažįsta valgantis hamburgerius, ragina kitus keisti mitybos įpročius. Kritikai tai vadina veidmainiavimu, Gates – pragmatizmu.
Jei domitės šia tema praktiškai – verta žinoti, kad Gates’o remiamos technologijos jau pasiekiamos vartotojams. Impossible Burger galima rasti daugelyje restoranų, o jų produktų sudėtis ir skonis per pastaruosius metus ženkliai pagerėjo. Tai ne propaganda – tai tiesiog alternatyva, kurią galima išbandyti.
Sveikatos sistema ir pandemijos pamokos
Gates Foundation sveikatos srityje dirba jau daugiau nei du dešimtmečius, ir rezultatai yra tikrai apčiuopiami. Fondas yra vienas didžiausių GAVI (Pasaulinės vakcinų aljanso) ir Pasaulinės sveikatos fondo finansuotojų. Jų dėka milijonai vaikų besivystančiose šalyse gavo prieigą prie vakcinų nuo poliomielito, maliarijos, pneumokokinių ligų.
COVID-19 pandemija Gates’ui buvo ir asmeninis, ir profesinis išbandymas. Viena vertus, jo 2015 metų TED kalboje išsakyti įspėjimai apie pandeminę grėsmę pasirodė pranašiški. Kita vertus, jis tapo sąmokslo teorijų taikiniu – nuo istorijų apie mikroschemas vakcinose iki kaltinimų, kad jis pats sukūrė virusą.
Gates į tai reagavo santūriai, bet nuosekliai – toliau finansavo vakcinų kūrimą, rėmė COVAX programą, skirtą vakcinų prieinamumui besivystančiose šalyse užtikrinti. Gates Foundation pandemijos metu papildomai skyrė daugiau nei 2 milijardus dolerių COVID-19 atsakui.
Praktinė pamoka iš Gates’o sveikatos darbo: prevencinės investicijos yra daug pigesnės nei krizių valdymas. Kiekvenas doleris, investuotas į vakcinaciją, sutaupo dešimtis dolerių gydymo išlaidų. Tai principas, kurį verta taikyti ne tik globalios sveikatos politikoje, bet ir asmeniniame gyvenime.
Asmeninis gyvenimas po skyrybų: ką tai pasako apie Gates’ą
2021 metais Gates ir Melinda Gates oficialiai išsiskyrė po 27 metų santuokos. Tai buvo vienas labiausiai aptarinėtų įvykių tų metų žiniasklaidoje – ir ne tik dėl to, kad kalbame apie vieną turtingiausių žmonių pasaulyje. Skyrybos sutapo su pranešimais apie Gates’o ryšius su Jeffrey Epstein’u ir kaltinimais dėl netinkamo elgesio darbo vietoje.
Gates viešai pripažino, kad jo susitikimai su Epstein’u buvo „klaida” ir kad jis apgailestauja dėl jų. Tačiau detalesnio paaiškinimo visuomenė taip ir nesulaukė. Tai paliko didelę pilką zoną jo reputacijoje – žmogus, kuris daro neabejotinai daug gero pasaulyje, tuo pačiu metu priėmė sprendimus, kurie sunkiai suderinami su jo viešai deklaruojamomis vertybėmis.
Skyrybos turėjo ir praktinių pasekmių Gates Foundation veiklai – Melinda Gates 2024 metais oficialiai pasitraukė iš fondo ir paskelbė planuojanti skirti 1 milijardą dolerių moterų teisių ir reprodukcinės sveikatos organizacijoms. Tai rodo, kad abu buvę sutuoktiniai išlaiko filantropinį įsipareigojimą, tik skirtingomis kryptimis.
Dirbtinis intelektas ir Gates’o vizija apie ateitį
Neįmanoma kalbėti apie Gates’ą 2024-aisiais ir nepaminėti dirbtinio intelekto. Jis yra vienas entuziastingiausių DI galimybių šalininkų – ir tai nenuostabu, atsižvelgiant į jo technologinę kilmę.
Gates teigia, kad DI gali būti vienas svarbiausių įrankių kovoje su klimato kaita ir ligomis. Jo argumentai:
- DI gali pagreitinti naujų medžiagų atradimą – pavyzdžiui, efektyvesnių saulės elementų ar baterijų.
- DI gali optimizuoti energijos vartojimą pramonėje ir transporte.
- DI gali padėti kurti naujas vakcinas ir vaistus greičiau nei tradiciniai metodai.
- DI gali suteikti prieigą prie kokybiškos medicinos konsultacijos žmonėms besivystančiose šalyse, kur trūksta gydytojų.
Jis taip pat pripažįsta rizikas – darbo vietų praradimą, dezinformacijos plitimą, saugumo grėsmes. Tačiau jo bendra pozicija yra optimistinė: DI nauda viršys žalą, jei bus tinkamai reguliuojamas.
Jei norite sekti Gates’o mintis DI tema realiu laiku – jo tinklaraštis GatesNotes.com yra tikrai verta skaitymo vieta. Jis rašo reguliariai, detaliai ir be PR šnekos. Tai vienas retų atvejų, kai milijardierius kalba taip, lyg tikrai suprastų, apie ką kalba.
Tarp legendos ir prieštaravimų: kodėl Gates’o istorija svarbi visiems mums
Gates’o kelias nuo Microsoft garažo iki globalios filantropijos yra kažkas daugiau nei sėkmės istorija – tai savotiškas veidrodis, kuriame matome, kaip technologijų kapitalas transformuojasi į bandymą spręsti civilizacines problemas. Ir šis bandymas yra ir įkvepiantis, ir giliai prieštaringas.
Viena vertus, sunku ginčytis su rezultatais: Gates Foundation prisidėjo prie to, kad poliomielitas beveik išnyko iš žemės paviršiaus, kad milijonai vaikų Afrikoje gyvena ilgiau, kad klimato technologijų ekosistema gavo milijardus investicijų, kurių kitaip nebūtų gavusi. Tai realūs, apčiuopiami pokyčiai.
Kita vertus, kyla teisėtas klausimas: ar turėtų vienas žmogus turėti tokią galią spręsti, kurios globalios problemos yra prioritetinės? Gates’o fondas yra toks didelis, kad jo sprendimai realiai formuoja globalią sveikatos politiką, žemės ūkio inovacijų kryptis, energetikos investicijų srautus. Tai demokratinės atskaitomybės problema, kurią patys Gates’o kritikai iš kairės ir dešinės nurodo skirtingais žodžiais, bet iš esmės – tą patį.
Praktiškai žiūrint, mums – skaitmeninės eros žmonėms – Gates’o istorija moko kelių dalykų. Pirma, technologinės žinios ir sisteminis mąstymas gali būti pritaikyti problemoms, kurios atrodo neišsprendžiamos. Antra, pinigai be aiškios strategijos nieko nepakeičia – Gates’o efektyvumas kyla iš to, kad jis investuoja į sistemas, ne tik į simptomus. Trečia, net ir geriausios intencijos neapsaugo nuo klaidų ir prieštaravimų – ir tai yra normalu, jei žmogus veikia tokiu mastu.
Gates šiandien yra 68 metų, aktyvus, produktyvus ir, atrodo, labiau motyvuotas nei bet kada. Nesvarbu, ar jį laikote vizioneriumi ar privilegijuotu milijardieriumi, bandančiu nupirkti gerą reputaciją – jo darbas formuoja pasaulį, kuriame mes visi gyvename. Ir tai jau savaime yra pakankama priežastis suprasti, ką jis daro ir kodėl.
