Pasaulis keičiasi greičiau, nei spėjame persikvalifikuoti
Dar prieš dešimt metų niekas rimtai nekalbėjo apie tai, kad reikės specialistų, kurie mokys dirbtinį intelektą elgtis etiškai. Arba žmonių, kurių pagrindinė užduotis bus padėti kitiems žmonėms susidoroti su technologijų sukeltu stresu. Šiandien tokios pozicijos jau egzistuoja, o po dar dešimties metų jos taps tokios pat įprastos kaip buhalteris ar teisininkas.
Problema ta, kad švietimo sistema vis dar rengia žmones darbams, kurių gali nebelikti. Universitetai lėtai reaguoja į rinkos pokyčius, tėvai pataria rinktis „stabilias” profesijas pagal savo kartos standartus, o mes patys dažnai bijome investuoti į įgūdžius, kurių poreikis dar nėra visiškai aiškus. Bet kaip tik čia ir slypi galimybė tiems, kurie drįsta žiūrėti į priekį.
Šis straipsnis nėra apie tai, kokių profesijų reikės teoriškai. Tai apie konkrečias sritis, kuriose jau dabar formuojasi paklausa, ir apie tai, ką galite daryti šiandien, kad rytoj nebūtumėte užklupti netikėtai.
Dirbtinio intelekto priežiūra ir etika – ne tik filosofams
Kai žmonės girdi „dirbtinio intelekto etika”, dažnai įsivaizduoja kažkokius akademikus, diskutuojančius apie Kantą ir robotų teises. Realybė yra daug prozaiškesnė ir daug svarbesnė. Kompanijos kaip „Google”, „Meta”, „Microsoft” jau šiandien samdo žmones, kurių darbas yra užtikrinti, kad jų algoritmai nediskriminuotų, nepropaguotų kenksmingo turinio ir veiktų skaidriai.
Po dešimties metų kiekviena vidutinė ar didelė įmonė, naudojanti DI sistemas, turės turėti kažką panašaus į „AI compliance” specialistą. Tai žmogus, kuris supranta tiek technologiją, tiek teisę, tiek socialinius padarinius. Europoje šią tendenciją dar labiau pagreitins ES dirbtinio intelekto aktas, kuris jau įsigaliojo ir reikalauja konkrečių atsakomybės mechanizmų.
Ką daryti dabar: Nebūtina turėti informatikos magistro. Pradėkite nuo kursų apie duomenų privatumą (GDPR pagrindai), susipažinkite su „Responsible AI” principais, kuriuos skelbia „Microsoft” ar „Google” – jie vieši ir nemokami. Jei esate teisininkas, psichologas ar sociologas, jūs jau turite pusę reikiamų įgūdžių. Trūksta tik techninio supratimo apie tai, kaip algoritmai veikia.
Žmogaus-mašinos sąveikos dizaineriai
UX dizainas egzistuoja jau seniai, bet tai, kas artėja, yra kažkas kitokio. Kai sąveika su technologijomis tampa vis labiau įterpta į kasdienį gyvenimą – nuo išmaniųjų namų iki augmentinės realybės akinių – reikia žmonių, kurie suprojektuos ne tik sąsajas, bet ir patį santykį tarp žmogaus ir mašinos.
Pagalvokite apie tai: kaip turėtų elgtis jūsų namų AI asistentas, kai jūs esate piktas? Ar jis turėtų reaguoti kitaip nei tada, kai esate linksmas? Kaip suprojektuoti patirtį, kai žmogus naudoja neurointerfejsą – technologiją, kuri jau egzistuoja ir kurią „Neuralink” bei kitos kompanijos aktyviai tobulina? Tai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, ir tam reikia specialistų.
Šioje srityje susilieja psichologija, dizainas, neuromokslai ir inžinerija. Geriausias dalykas – nereikia mokėti visko iš karto. Reikia mokėti kalbėti su skirtingų sričių specialistais ir integruoti jų žinias į nuoseklų sprendimą.
Praktinis patarimas: Jei jus traukia ši sritis, pradėkite nuo kognityvinės psichologijos pagrindų. „Coursera” ir „edX” platformose yra puikių kursų apie žmogaus-kompiuterio sąveiką. Susipažinkite su „Nielsen Norman Group” medžiaga – tai vienas patikimiausių šaltinių apie UX ir jo ateitį.
Klimato krizės specialistai – ir ne tik mokslininkai
Klimato kaita nėra tik aplinkosaugos problema. Tai ekonomikos, logistikos, žemės ūkio, draudimo, miestų planavimo problema. Ir kiekviena iš šių sričių jau dabar desperatiškai ieško žmonių, kurie supranta klimato rizikas ir moka jas integruoti į verslo sprendimus.
„Climate risk analyst” – tai pozicija, kuri finansų sektoriuje auga sparčiausiai. Bankai ir draudimo kompanijos privalo vertinti, kaip klimato pokyčiai paveiks jų portfelius. Žemės ūkio kompanijos ieško specialistų, kurie padėtų adaptuoti gamybą prie besikeičiančių oro sąlygų. Miestų savivaldybės samdo žmones, kurie projektuos atsparią infrastruktūrą.
Be to, atsiras visiškai naujos nišos: anglies dioksido sekimo specialistai (kompanijoms reikės tiksliai matuoti savo pėdsaką), „regenerative agriculture” konsultantai, žiedinės ekonomikos projektų vadovai. Lietuva čia nėra išimtis – ES žaliasis kursas reikalauja konkrečių žmonių, kurie jį įgyvendintų.
Kur pradėti: „Cambridge Institute for Sustainability Leadership” siūlo prieinamus online kursus. Jei esate finansininkas, teisininkas ar inžinierius – jūsų baziniai įgūdžiai yra labai paklausūs, tereikia pridėti klimato rizikos supratimą. Sekite „Carbon Disclosure Project” ir „Task Force on Climate-related Financial Disclosures” – tai standartai, pagal kuriuos jau dirba didžiosios kompanijos.
Sveikatos duomenų interpretuotojai ir personalizuotos medicinos specialistai
Medicina jau dabar keičiasi fundamentaliai, bet didžioji dalis pokyčių dar tik artėja. Genomikos tyrimai, nešiojami sveikatos stebėjimo prietaisai, DI diagnostika – visa tai generuoja milžiniškus duomenų kiekius. Problema: šiuos duomenis reikia kažkam interpretuoti ir paversti konkrečiais sprendimais konkretiems žmonėms.
Atsiras specialistai, kurie dirbs tarpininko vaidmenį tarp technologijų ir pacientų. Tai nebus tradiciniai gydytojai, bet ir ne IT specialistai. Tai žmonės, mokantys paaiškinti, ką reiškia jūsų genetiniai duomenys, kaip interpretuoti jūsų išmaniojo laikrodžio surinktą informaciją apie širdies ritmą, kokią reikšmę turi mikrobiomo analizės rezultatai.
Taip pat sparčiai augs psichikos sveikatos specialistų poreikis – ir ne tik tradicinių psichologų. Reikės žmonių, mokančių dirbti su skaitmeniniais psichikos sveikatos įrankiais, integruoti terapiją su technologijomis, padėti žmonėms susidoroti su specifiniais skaitmeninio gyvenimo iššūkiais: socialinių tinklų priklausomybe, technologijų sukeltu nerimu, realybės ir virtualybės ribų nykimu.
Kūrybiniai direktoriai skaitmeniniam turiniui – bet ne tie, kuriuos įsivaizduojate
Čia yra paradoksas: DI gali generuoti turinį, bet negali nuspręsti, koks turinys yra prasmingas. Kuo daugiau automatizuoto turinio atsiras internete, tuo vertingesni taps žmonės, galintys atskirti tikrą vertę nuo triukšmo ir kurti tai, kas iš tikrųjų rezonuoja su auditorija.
Bet tai nebus tradiciniai žurnalistai ar reklamos kūrėjai. Tai bus hibridiniai specialistai, mokantys naudoti DI kaip įrankį, suprasti duomenis apie auditorijos elgesį, kurti turinį keliems formatams vienu metu ir – svarbiausia – pasakoti istorijas, kurios turi tikrą žmogiškąją vertę. Autentiškumas taps retu ir brangiu ištekliumi.
Tuo pačiu metu atsiras visiškai naujų turinio formų. Imersyvi žurnalistika naudojant virtualią realybę, interaktyvios dokumentikos, AI-asisted kūryba, kur žmogus ir mašina kuria kartu. Tam reikia žmonių, kurie supranta tiek technologiją, tiek pasakojimo meną.
Ką tai reiškia praktiškai: Jei esate kūrybinėje srityje, nebijokite DI įrankių – mokykitės juos naudoti. „Midjourney”, „ChatGPT”, „Runway” – tai ne jūsų konkurentai, tai jūsų nauji kolegos. Žmogus, mokantis efektyviai dirbti su šiais įrankiais, yra daug vertingesnis nei tas, kuris jų vengia.
Švietimo reinžinieriai ir mokymosi patirties dizaineriai
Tradicinė mokykla ir universitetas yra pasenę modeliai. Tai ne radikali mintis – tai faktas, kurį pripažįsta patys švietimo sistemų atstovai. Klausimas ne ar, o kaip ir kada sistema pasikeis. Ir tam reikės žmonių, kurie šį pokytį suprojektuos.
„Learning experience designer” – tai pozicija, kuri jau egzistuoja didžiosiose technologijų kompanijose ir sparčiai plinta į kitas sritis. Tai žmogus, kuris kuria mokymosi patirtis – ne tik kursus, bet ir aplinkas, sistemas, metodus. Jis supranta, kaip žmonės mokosi, kokios technologijos tai palengvina, kaip matuoti mokymosi efektyvumą.
Po dešimties metų personalizuotas mokymasis taps norma. Kiekvienas žmogus turės savo mokymosi trajektoriją, pritaikytą prie jo tempo, stiliaus ir tikslų. Tam reikės žmonių, kurie šias trajektorijas kurs ir prižiūrės – tiek vaikams, tiek suaugusiems, nes mokymasis visą gyvenimą taps ne pasirinkimu, o būtinybe.
Tarpkultūriniai technologijų tarpininkai
Ši sritis skamba keistokai, bet ji yra labai reali. Technologijos plinta globaliai, bet kultūros skiriasi. Tai, kas veikia Silicio slėnyje, ne visada veikia Pietryčių Azijoje, Afrikoje ar net Rytų Europoje. Ir kompanijos, kurios to nesupranta, praranda rinkas.
Reikės žmonių, mokančių adaptuoti technologinius sprendimus skirtingoms kultūrinėms aplinkoms. Tai ne tik vertimas – tai giluminis supratimas, kaip skirtingos kultūros suvokia privatumą, pasitikėjimą, autoritetą, bendruomeniškumą, ir kaip šie skirtumai turi atsispindėti technologijų dizaine ir diegime.
Tuo pačiu metu, kai pasaulis tampa vis labiau sujungtas, o geopolitinė įtampa auga, reikės žmonių, mokančių naviguoti sudėtingoje tarptautinėje aplinkoje. Technologijų diplomatija – tai tikra sritis, kurioje jau dirba žmonės, ir ji tik augs.
Tai ne ateities muzika – tai jau vyksta
Lengva perskaityti tokį sąrašą ir pagalvoti: „Gerai, bet tai dar toli.” Problema ta, kad tai nėra toli. Žmonės, kurie šiandien pradeda mokytis šių sričių, po penkerių metų bus paklausūs specialistai. Tie, kurie lauks, kol paklausa taps akivaizdi, ras, kad rinka jau pilna konkurentų.
Bendra visų šių profesijų gija yra hibridiniai įgūdžiai. Nė viena iš jų nereikalauja tik techninio ar tik humanitarinio išsilavinimo. Visos jos reikalauja mokėjimo jungti skirtingas žinias, komunikuoti tarp sričių ir adaptuotis prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Tai gera žinia tiems, kurie jaučiasi „tarp” sričių ir niekada nebuvo tikri savo nišos specialistai – jūsų laikas atėjo.
Praktinis žingsnis, kurį galite žengti šiandien: pasirinkite vieną iš šių sričių, kuri jums labiausiai rezonuoja, ir praleiskite vieną valandą skaitydami apie ją. Ne mokydamiesi, ne registruodamiesi į kursus – tiesiog skaitydami. Supraskite, ar tai kažkas, kas jus iš tikrųjų domina. Jei taip – tada galite pradėti galvoti apie konkrečius žingsnius. Jei ne – pereikite prie kitos srities. Svarbiausia pradėti žiūrėti, o ne laukti, kol kažkas pasakys, ką daryti.
Pasaulis po dešimties metų bus kitoks. Klausimas tik tas, ar jūs būsite tarp tų, kurie tą kitokį pasaulį kurs, ar tarp tų, kurie bandys prie jo prisitaikyti paskutinę minutę.
