Kaip viskas prasidėjo ir kodėl visi išprotėjo
2021-ieji buvo tie metai, kai žodis „NFT” tapo kone religija. Žmonės mokėjo šimtus tūkstančių dolerių už pikselinių beždžionių nuotraukas, Twitterio įkūrėjas Jack Dorsey pardavė savo pirmąjį tvitą už 2,9 milijono dolerių, o Beeple’s „Everydays” nukeliavo į Christie’s aukcioną už beprotišką 69 milijonų dolerių sumą. Visi norėjo gabalėlio šio pyrago – nuo paauglių, piešiančių paprastus avatarus, iki korporacijų, skubiai kuriančių savo „Web3 strategijas”.
Bet kas iš tikrųjų nutiko po to? 2022-aisiais rinka pradėjo griūti. 2023-iaisiais NFT prekybos apimtys smuko per 90 procentų nuo piko. Žiniasklaida ėmė rašyti nekrologus. Ir dabar, 2024-aisiais, visi klausia to paties klausimo: ar NFT jau mirė, ar tai tiesiog žiemos miegas prieš kitą pavasarį?
Atsakymas, kaip dažniausiai būna su technologijomis, yra daug sudėtingesnis nei paprastas „taip” arba „ne”.
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Pažiūrėkime į faktus be rožinių akinių. 2021 metų lapkritį NFT rinkos savaitinė prekybos apimtis siekė apie 800 milijonų dolerių. 2023 metų pradžioje ta pati rodiklis nukrito iki kelių milijonų. Tai nėra korekcija – tai griūtis.
Bored Ape Yacht Club (BAYC) NFT, kurie 2022-aisiais kainavo vidutiniškai apie 150 000 dolerių, 2024-aisiais parduodami už 30 000–50 000 dolerių. Taip, vis dar brangiai, bet tai reiškia, kad žmonės, pirkę piko metu, prarado du trečdalius investicijos. CryptoPunks situacija panaši.
Tačiau čia įdomu štai kas: prekybos apimtys 2024 metų pradžioje vėl pradėjo rodyti gyvybės ženklus. Bitcoin ETF patvirtinimas JAV, bendras kriptovaliutų rinkos atsigavimas ir nauji žaidėjai rinkoje – visa tai sukūrė tam tikrą naują dinamiką. Blur platforma, kuri orientuojasi į profesionalius NFT prekiautojus, vis dar generuoja solidžius skaičius. Tai nereiškia, kad grįžtame į 2021-uosius, bet tai tikrai nėra mirties scena.
Kas iš tikrųjų žlugo – technologija ar spekuliacija?
Čia yra esminis klausimas, kurį dauguma žmonių pamiršta užduoti. Kai sakome „NFT mirė”, ką tiksliai turime omenyje? Jei kalbame apie beprotišką spekuliacinę burbulą, kurioje žmonės mokėjo milijonus už JPEG failus vien todėl, kad tikėjosi parduoti brangiau – taip, ta era baigėsi. Ir gerai, kad baigėsi.
Bet NFT kaip technologinis sprendimas – tai visai kitas reikalas. Nekeičiami tokenai iš esmės yra tik įrankis, leidžiantis įrodyti skaitmeninio turto nuosavybę blokų grandinėje. Šis įrankis niekur nedingo. Jis tiesiog nustojo būti seksualiausias dalykas internete.
Palyginkime su QR kodais. Ar prisimenate, kaip apie 2011–2012 metus visi buvo įsitikinę, kad QR kodai pakeis viską? Tada atėjo „QR kodai mirė” antraštės. O dabar? QR kodai yra absoliučiai visur – restoranuose, reklaminėse lentose, mokėjimų sistemose. Tiesiog niekas apie juos nekalba kaip apie revoliuciją, nes jie tapo kasdieniu įrankiu.
NFT gali eiti tuo pačiu keliu. Mažiau triukšmo, daugiau realaus pritaikymo.
Kur NFT iš tikrųjų veikia šiandien
Jei atsitrauksite nuo spekuliacinių JPEG rinktinių ir pažvelgsite plačiau, pamatysite, kad NFT technologija tyliai įsiskverbia į visai kitokias sritis.
Žaidimų industrija yra viena aktyviausių. Axie Infinity, nors ir praradęs didžiąją dalį savo piko populiarumo, vis dar turi aktyvią žaidėjų bazę. Svarbiau tai, kad tokios kompanijos kaip Ubisoft, Square Enix ir kitos didelės studijos vis dar eksperimentuoja su žaidimų turto nuosavybe per blokų grandinę. Idėja paprasta: jei nusipirkai kardą žaidime, jis tikrai yra tavo – gali parduoti, perduoti, naudoti kitame žaidime. Tai nėra fantastika, tai techniškai įmanoma dabar.
Muzikos industrija – kita sritis, kur NFT randa prasmę. Royal platforma leidžia menininkams parduoti savo dainų autorines teises tiesiogiai gerbėjams per NFT. Tai reiškia, kad jei tavo mėgstamas artistas išleidžia hitą, tu gali turėti jo dalį ir gauti royalties. Tai ne spekuliacija – tai nauja verslo modelio forma.
Renginių bilietai ir narystės – čia NFT sprendžia realią problemą. Coachella festivalio NFT bilietai, NBA Top Shot momentai, įvairių klubų narystės kortelės – visa tai naudoja NFT technologiją ne kaip spekuliacinį aktyvą, bet kaip patikimą nuosavybės įrodymą, kurio negalima suklastoti.
Meno pasaulis taip pat nepasitraukė visiškai. Tiesiog pasikeitė dinamika – dabar sėkmingiausi yra menininkai, kurie turi realią kūrybinę vertę, o ne tie, kurie tiesiog generavo tūkstančius algoritmiškai sukurtų avatarų.
Didžiausios problemos, kurios vis dar neišspręstos
Būkime sąžiningi – NFT erdvė turi rimtų problemų, kurios niekur nedingo.
Pirmiausia – aplinkosauginis klausimas. Nors Ethereum perėjimas prie Proof of Stake 2022 metais sumažino energijos suvartojimą apie 99,95 procentais, daugelis žmonių vis dar turi senąjį įspūdį apie NFT kaip ekologinę katastrofą. Šis stigma kenkia platesniam pritaikymui.
Antra – vartotojo patirtis vis dar yra košmaras eiliniam žmogui. Norint nusipirkti NFT, reikia turėti kriptovaliutų piniginę, suprasti gas fees konceptą, žinoti, kuri blokų grandinė geresnė konkrečiam tikslui. Tai per daug barjerų žmonėms, kurie tiesiog nori turėti skaitmeninį bilietą į koncertą.
Trečia – teisinis neapibrėžtumas. Daugelyje šalių vis dar nėra aiškaus reguliavimo, kas tiksliai yra NFT teisiniu požiūriu. Ar tai vertybinis popierius? Ar tai tik licencija? Šis neapibrėžtumas stabdo institucijų ir didelių kompanijų įsitraukimą.
Ketvirta – ir tai galbūt svarbiausia – sukčiavimo problema. „Rug pull” aferų, kur kūrėjai surenka pinigus ir dingsta, buvo tiek daug, kad daugelis žmonių tiesiog nebepasitiki šia erdve. Ir jų negalima kaltinti.
Ką daryti, jei vis dar domina NFT erdvė
Jei skaitai šį straipsnį ir galvoji, ar verta domėtis NFT 2024-aisiais, čia keletas praktinių patarimų, kurie gali išgelbėti tavo nervus ir pinigus.
Pirma – niekada neinvestuok to, ko negali prarasti. Tai skamba kaip klišė, bet NFT rinka vis dar yra itin nepastovi. Jei tau reikia tų pinigų kitais metais, jie neturėtų būti NFT pavidalu.
Antra – ieškokite naudingumo, ne hype. Prieš pirkdamas bet kokį NFT, užduok klausimą: ką šis token man duoda be galimybės parduoti brangiau? Jei atsakymas yra „nieko” – tai raudona vėliava. Jei atsakymas yra „prieiga prie renginio”, „dalis autorių teisių”, „narystė bendruomenėje su realiais privalumais” – tai jau kita istorija.
Trečia – tikrink kūrėjus.** Prieš pirkdamas, išsiaiškink, kas stovi už projekto. Ar kūrėjai yra žinomi? Ar jie turi istoriją? Ar projektas turi aiškų kelių metų planą? Anonimiškumas ir dideži pažadai – klasikinė sukčiavimo kombinacija.
Ketvirta – naudok patikimas platformas. OpenSea, Blur, Foundation, SuperRare – tai platformos, kurios egzistuoja jau keletą metų ir turi reputaciją. Naujų, nežinomų platformų su nerealiai žemais mokesčiais reikia vengti.
Penkta – suprask, ką perki. NFT dažniausiai nesuteikia autorių teisių į kūrinį. Tu perki nuosavybės įrodymą blokų grandinėje, bet ne teisę komerciniam naudojimui. Išimtys egzistuoja (BAYC suteikia komercines teises), bet tai nėra norma. Skaityk smulkų šriftą.
NFT ir dirbtinis intelektas – nauja įtampa
Yra dar vienas aspektas, apie kurį mažai kalbama: kaip dirbtinis intelektas keičia NFT erdvę. Ir čia situacija yra tikrai sudėtinga.
Viena vertus, AI įrankiai leido kiekvienam sukurti vizualiai patrauklų skaitmeninį meną per kelias sekundes. Tai dar labiau užtvindė rinką turiniu ir dar labiau sumažino individualių kūrinių vertę. Kai kiekvienas gali sugeneruoti „unikalų” meno kūrinį per 30 sekundžių, kyla natūralus klausimas – kur ta vertė?
Kita vertus, NFT technologija gali tapti sprendimu prieš AI sukurtą turinį. Jei menininkas sukuria kūrinį ir iš karto jį „mintina” (mint) blokų grandinėje su laiko žyma, tai sukuria patikimą įrodymą, kad kūrinys yra autentiškas ir žmogaus sukurtas. Ateityje, kai AI generuotas turinys užtvins internetą, toks autentiškumo įrodymas gali tapti labai vertingas.
Taip pat atsiranda nauji klausimai apie AI sukurtų NFT autorystę. Jei algoritmas sukūrė kūrinį, kas yra jo savininkas? Šie klausimai dar neturi aiškių atsakymų, bet jie formuos NFT erdvę ateinančiais metais.
Tai ne mirtis – tai brendimas
Grįžkime prie pradinio klausimo: NFT mirė ar tik miega? Tiesa yra tokia, kad nei vienas, nei kitas atsakymas nėra tikslus. Tai, kas mirė – ir tikrai gerai, kad mirė – yra beprotiškas spekuliacinis burbulas, kuriame žmonės mokėjo absurdiškas sumas už skaitmeninį statusą ir viltį praturtėti greitai. Ta era baigėsi, ir niekas rimtas jos negedės.
Bet technologija? Ji brendsta. Kaip internetas po dot-com krizės 2000-aisiais – daugelis kompanijų žlugo, bet pats internetas tapo kur kas svarbesniu nei buvo burbulo metu. Kaip socialiniai tinklai po MySpace eros – platforma mirė, bet konceptas išgyveno ir transformavosi.
NFT 2.0 – jei galima taip pavadinti – bus mažiau apie spekuliaciją ir daugiau apie realų naudingumą. Bilietai, kurie negali būti suklastoti. Muzikos autorių teisės, prieinamos eiliniams gerbėjams. Žaidimų turtas, kurį tikrai valdo žaidėjas. Skaitmeniniai dokumentai, kurių autentiškumas patikrinamas akimirksniu.
Ar tai įvyks greitai? Greičiausiai ne. Ar tai įvyks? Labai tikėtina. Tuo tarpu svarbiausia – nepasiduoti nei euforijos bangai, nei panikos bangai. Technologijos retai miršta visiškai. Jos tiesiog nustoja būti madingos ir tampa infrastruktūra. O infrastruktūra, kaip žinome, yra tai, kas iš tikrųjų judina pasaulį.
