Kodėl blockchain vis dar asocijuojasi tik su Bitcoin?
Jei paklausite atsitiktinio žmogaus gatvėje, ką reiškia žodis „blockchain”, devyni iš dešimties atsakys: „kažkas su kriptovaliutomis”. Ir nors tai techniškai nėra melas, tai yra maždaug tiek pat informatyvu, kaip sakyti, kad internetas yra „tas dalykas, kuriuo siunčiami el. laiškai”. Tikrovė daug platesnė, ir ji keičia industrijas, apie kurias daugelis net nepagalvotų.
Blockchain technologija iš esmės yra decentralizuota, nekintama duomenų bazė. Kiekvienas įrašas – vadinamas bloku – yra kriptografiškai susietas su ankstesniu, sudarydamas grandinę, kurios niekas negali tyliai pakeisti ar suklastoti. Nėra vieno serverio, nėra vieno valdytojo, nėra vieno silpno taško. Tai skamba abstrakčiai, bet kai pradedi galvoti, kur mūsų gyvenime reikia pasitikėjimo, skaidrumo ir nekintamumo – sąrašas tampa begalinis.
Šiandien kalbėsime ne apie spekuliacijas ar NFT burbulus. Kalbėsime apie realius, jau veikiančius pritaikymus, kurie sprendžia konkrečias problemas konkretiems žmonėms.
Tiekimo grandinės: nuo lauko iki jūsų stalo
Walmart, vienas didžiausių pasaulio mažmenininkų, 2018 metais susidūrė su romėniškų salotų E. coli užteršimo skandalu. Norint atsekti, iš kurio ūkio atkeliavo užkrėstos daržovės, prireikė 7 dienų. Septyni dienų, per kurias žmonės toliau valgė potencialiai pavojingus produktus.
Po to Walmart įdiegė IBM Food Trust – blockchain pagrįstą sistemą. Dabar tas pats atsekimas užtrunka 2,2 sekundės.
Tai ne marketingo triukas. Kiekvienas produkto kelionės etapas – nuo sėjos iki lentynos – įrašomas į blockchain. Ūkininkas patvirtina derlių, transporto įmonė patvirtina pristatymą, sandėlis patvirtina laikymą, parduotuvė patvirtina gavimą. Niekas negali tyliai pakeisti įrašo, nes visi grandinės dalyviai matytų anomaliją.
Praktinis patarimas vartotojams: jau dabar galite nuskaityti QR kodus ant kai kurių produktų ir pamatyti visą jų kelionę. Ieškokite ženklo „Powered by IBM Food Trust” arba panašių iniciatyvų. Tai ne tik smalsumo reikalas – tai jūsų teisė žinoti, ką valgote.
Panašiai veikia ir De Beers deimantų pramonėje. Jų platforma Tracr leidžia atsekti kiekvieną deimantą nuo kasyklos iki žiedo. Konflikto deimantai, kurie finansuodavo karus Afrikoje, tapo žymiai sunkiau įvežami į legalų rinką, nes kiekvienas akmuo turi skaitmeninį „pasą”.
Sveikatos apsauga: kai duomenys gali išgelbėti gyvybę
Pagalvokite apie šį scenarijų: jūs patenkate į avariją užsienyje, esate be sąmonės. Gydytojai nežino jūsų alergijų, ankstesnių ligų, vartojamų vaistų. Jie turi spėlioti. O spėliojimai medicinoje kainuoja gyvybes.
Blockchain gali tai pakeisti. Estija – mažytė Baltijos šalis, kuri dažnai nustebina pasaulį savo skaitmenine drąsa – jau naudoja blockchain pagrįstą sistemą sveikatos įrašams saugoti. Kiekvienas pilietis turi skaitmeninę sveikatos istoriją, kuri yra saugi, bet prieinama įgaliotiems medikams visame pasaulyje.
Svarbiausia čia yra ne tik saugojimas, bet ir prieigos kontrolė. Pacientas pats sprendžia, kas gali matyti jo duomenis. Gydytojas gauna prieigą tik konsultacijos metu. Draudimo bendrovė nemato to, ko jai nereikia. Tai radikaliai skiriasi nuo dabartinės sistemos, kur jūsų duomenys guli kažkur ligoninės serveryje, apie kurį jūs nieko nežinote.
Kitas aspektas – vaistų autentiškumas. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad apie 10% vaistų besivystančiose šalyse yra suklastoti. Žmonės moka pinigus už tabletes, kuriose nėra veikliosios medžiagos, arba dar blogiau – yra kenksmingų priedų. Blockchain leidžia kiekvienam vaistų pakuotės vienetui turėti unikalų identifikatorių, kurį galima patikrinti telefonu prieš vartojant.
Balsavimas: demokratija be sukčiavimo?
Rinkimų sukčiavimas nėra tik trečiojo pasaulio problema. Net ir labiausiai išsivysčiusiose demokratijose kyla klausimų dėl balsų skaičiavimo skaidrumo, paštu siųstų biuletenių autentiškumo, rinkėjų registrų manipuliavimo. Blockchain gali ne išspręsti visas šias problemas, bet gerokai sumažinti jų mastą.
Sierra Leone 2018 metais surengė pasaulyje pirmą blockchain pagrįstą prezidento rinkimą. Tiksliau – blockchain buvo naudojamas lygiagrečiai su tradicine sistema kaip papildomas patikrinimas. Rezultatai sutapo, bet svarbiausia buvo tai, kad kiekvienas balsuotojas galėjo patikrinti, ar jo balsas buvo įskaitytas teisingai, neprarasdamas anonimiškumo.
Kaip tai veikia techniškai? Kiekvienas rinkėjas gauna unikalų kriptografinį raktą. Balsas užšifruojamas taip, kad galima patikrinti jo autentiškumą, bet negalima nustatyti, už ką balsavo konkretus žmogus. Tai vadinama zero-knowledge proof – įrodymas be informacijos atskleidimo. Skamba kaip magija, bet tai gryna matematika.
Vis dėlto svarbu būti sąžiningais: blockchain balsavimas nėra panacėja. Liko problemų su prieiga prie technologijų, skaitmenine atskirtimi, galimybe pirkti balsus (jei žmogus balsuoja namuose, kas garantuoja, kad jis balsuoja laisvai?). Technologija sprendžia vieną problemos dalį, bet ne visą problemą.
Nekilnojamasis turtas: pabaiga biurokratijos košmarui
Jei kada nors pirkote ar pardavėte butą, žinote, kaip tai atrodo: krūvos dokumentų, notarai, bankai, registro tarnybos, laukimas, dar daugiau laukimo, dar vienas parašas, dar viena kopija, dar vienas mokestis. Vidutinis nekilnojamojo turto sandoris Lietuvoje užtrunka kelias savaites iki kelių mėnesių. Tai 2024 metai, bet procesas atrodo kaip iš 1994-ųjų.
Blockchain gali šį procesą sutrumpinti iki dienų ar net valandų. Štai kaip:
- Nuosavybės istorija – visi ankstesni savininkai, hipotekos, servitutai įrašyti nekintamoje grandinėje. Nereikia samdyti advokato tikrinti, ar pardavėjas tikrai yra savininkas.
- Išmaniosios sutartys – pinigai pervedami automatiškai, kai visos sutarties sąlygos įvykdytos. Nereikia tarpininkų, kurie laiko depozitą.
- Dalinė nuosavybė – blockchain leidžia pirkti 1% brangaus komercinio pastato taip pat lengvai, kaip pirkti akcijas. Tai demokratizuoja investicijas į nekilnojamąjį turtą.
Gruzija buvo viena pirmųjų šalių, įdiegusių blockchain žemės registrą. Švedija eksperimentavo su blockchain pagrįstais nekilnojamojo turto sandoriais. Rezultatai parodė, kad sandorių laikas sumažėjo dramatiškai, o sukčiavimo atvejai – taip pat.
Lietuva šioje srityje kol kas atsilieka, bet Registrų centras yra pradėjęs diskusijas apie skaitmeninę transformaciją. Jei esate nekilnojamojo turto specialistas – verta sekti šias tendencijas, nes jos keičia jūsų profesiją.
Intelektinė nuosavybė ir kūrėjų teisės: kai menininkai pagaliau gauna tai, ką užsitarnavo
Muzikantas įrašo dainą. Ji patenka į Spotify. Kas mėnesį jis gauna srautinio transliavimo ataskaitas – arba negauna, nes tarpininkų grandinė yra tokia ilga, kad pinigai kažkur dingsta pakeliui. Tai ne sąmokslo teorija – tai dokumentuota muzikos industrijos realybė.
Blockchain gali sukurti tiesioginį ryšį tarp kūrėjo ir vartotojo. Kiekvienas klausymas automatiškai triggerina mikromokėjimą tiesiai kūrėjui. Nėra leidyklų, kurios paima 80%. Nėra platformų, kurios laiko pinigus mėnesiais. Nėra neaiškių atsiskaitymo formulių.
Platforma Audius jau tai daro. Ji turi per 7 milijonus aktyvių vartotojų ir leidžia muzikantams gauti iki 90% pajamų (palyginimui – tradicinėse platformose tai dažnai būna 15-20%). Tokios žvaigždės kaip Deadmau5 ir Skrillex jau yra platformos dalyviai.
Vizualiniame mene blockchain leidžia menininkams nustatyti, kad kiekvieną kartą, kai jų kūrinys perparduodamas, jie gauna procentą. Tradiciniame meno pasaulyje menininkas parduoda paveikslą už 1000 eurų, o po 10 metų jis aukcione parduodamas už 100 000 – ir menininkas negauna nieko. Su blockchain išmaniąja sutartimi galima nustatyti, kad 5% kiekvieno perpardavimo automatiškai keliauja kūrėjui.
Praktinis patarimas kūrėjams: jei esate muzikantas, fotografas, iliustratorius ar bet kokio kito tipo kūrėjas – ištirti platformas kaip Audius, Foundation, ar Mirror. Net jei dar nesate pasiruošę visiškai pereiti, verta suprasti, kaip šios sistemos veikia.
Tapatybės patvirtinimas: pabaiga slaptažodžių košmarui
Vidutinis žmogus turi per 100 paskyrų internete. Kiekviena reikalauja slaptažodžio. Teoriškai kiekvienas slaptažodis turėtų būti unikalus ir sudėtingas. Praktiškai – daugelis naudoja tą patį slaptažodį visur, nes žmogaus atmintis nėra skirta atsiminti 100 atsitiktinių simbolių kombinacijų.
Blockchain pagrįsta tapatybė veikia kitaip. Jūs turite vieną skaitmeninį tapatybės dokumentą, kurį kontroliuojate jūs, ne korporacija. Kai prisijungiate prie paslaugos, jūs neduodate savo duomenų – jūs tik įrodote, kad esate jūs, naudodami kriptografinį parašą. Paslauga gauna tik tai, ką jai reikia žinoti.
Pavyzdys: norite įrodyti, kad esate vyresnis nei 18 metų. Tradiciškai rodote pasą – ir atiduodate vardą, pavardę, gimimo datą, paso numerį, adresą. Su blockchain tapatybe galite įrodyti, kad esate pilnametis, neatskleidę nieko kito. Tai vadinamas selektyvus atskleidimas.
Europos Sąjunga jau kuria European Digital Identity Wallet – skaitmeninį piniginę, kuri leis piliečiams valdyti savo tapatybę internete. Nors ji ne visiškai blockchain pagrįsta, principai yra tie patys. Iki 2026 metų visos ES šalys turės pasiūlyti šią galimybę savo piliečiams – tai reiškia, kad Lietuva taip pat.
Energetika ir tvarumas: kai kaimynai perka elektrą vienas iš kito
Įsivaizduokite: jūsų stogo saulės baterijos pagamina daugiau elektros, nei jums reikia. Dabar tą perteklių parduodate tinklui už centus, o tinklas parduoda jūsų kaimynui už kelis kartus daugiau. Tarpininkas – energetikos bendrovė – uždirba skirtumą.
Blockchain leidžia jums parduoti elektrą tiesiai kaimynui. Be tarpininkų. Automatiškai. Tai vadinama peer-to-peer energy trading, ir tai jau vyksta.
Australijoje projektas Power Ledger leidžia namų ūkiams prekiauti atsinaujinančia energija tarpusavyje. Brooklyne, Niujorke, veikia panašus projektas, kur keli kvartalai jau sukūrė savo mini energetikos rinką. Vokietijoje, kuri yra energetikos pertvarkos lyderė, tokie eksperimentai vyksta keliuose miestuose.
Be tiesioginio prekiavimo, blockchain naudojamas ir anglies dioksido kreditų rinkoje. Problema su dabartine sistema yra ta, kad anglies kreditai dažnai parduodami kelis kartus arba yra suklastoti. Blockchain sukuria nekintamą registrą, kur kiekvienas kreditas turi unikalų identifikatorių ir gali būti panaudotas tik vieną kartą.
Tai ypač svarbu kompanijoms, kurios skelbia apie anglies neutralumą. Su blockchain galima patikrinti, ar jų teiginiai yra realūs, o ne tik marketingas.
Kai technologija tampa nematoma – ir tai yra geriausias scenarijus
Yra vienas dalykas, kurį verta suprasti apie visus šiuos pritaikymus: geriausiu atveju jūs niekada nesužinosite, kad naudojate blockchain. Kaip nežinote, kokie protokolai veikia, kai siunčiate el. laišką. Kaip negalvojate apie TCP/IP, kai atidarote svetainę.
Technologija yra geriausia tada, kai ji tampa nematoma infrastruktūra. Kai Walmart darbuotojas nuskaito salotas ir per dvi sekundes žino, iš kurio ūkio jos atkeliavo – jis negalvoja apie blockchain. Kai muzikantas gauna mokėjimą tiesiai į piniginę – jis negalvoja apie išmaniąsias sutartis. Kai pacientas sutinka leisti gydytojui matyti jo istoriją – jis negalvoja apie kriptografiją.
Tai ir yra brandžios technologijos požymis: ji sprendžia problemas, o ne kuria naujas.
Žinoma, blockchain nėra stebuklingas sprendimas viskam. Ji turi savo apribojimų – energijos sąnaudos (nors naujos kartos sprendimai šią problemą sprendžia), mastelio iššūkiai, reguliavimo neaiškumai, vartotojų patirties sudėtingumas. Bet šie iššūkiai yra inžinerinės problemos, o ne fundamentalūs trūkumai.
Sekančius penkerius metus greičiausiai pamatysime, kaip blockchain tyliai įsilieja į infrastruktūrą, kurią naudojame kasdien – sveikatos sistemas, maisto tiekimą, energetiką, tapatybės patvirtinimą. Ne kaip revoliucija su fanfaromis, o kaip evoliucija, kuri tiesiog padaro dalykus geriau, greičiau ir sąžiningiau. O tai, galiausiai, ir yra vienintelis klausimas, kurį verta užduoti apie bet kokią technologiją: ar ji padaro gyvenimą geresnį? Šiems dešimčiai pritaikymų atsakymas, atrodo, yra taip.
