Pradžia / Kriptovaliutos ir blockchain / Kas vyksta po Bitcoin halving: istorinė analizė

Kas vyksta po Bitcoin halving: istorinė analizė

Halving – kas tai iš tikrųjų ir kodėl visi apie tai kalba

Jei sekate kriptovaliutų erdvę bent kelerius metus, tikriausiai esate girdėję žodį „halving” tiek kartų, kad jis jau skamba beveik kaip mantra. Kas ketveri metai Bitcoin bendruomenė suaktyvėja, Twitter/X užsipildo prognozėmis, o YouTube kanalai pradeda gaminti vaizdo įrašus su pavadinimais tipo „Bitcoin į 1 MILIJONĄ po halving?!”. Bet kas iš tikrųjų nutinka po šio įvykio – ir ar istorija mums ką nors realaus pasako?

Trumpas priminimas tiems, kurie dar nėra visiškai susipažinę su mechanizmu: Bitcoin tinkle kas maždaug 210 000 blokų (apytiksliai kas 4 metai) perpus sumažėja atlygis, kurį gauna kasėjai už naujų blokų pridėjimą prie blokų grandinės. Pirmasis atlygis buvo 50 BTC už bloką. Po pirmojo halving – 25 BTC. Po antrojo – 12,5 BTC. Po trečiojo – 6,25 BTC. O po 2024 metų balandžio halving – 3,125 BTC. Ši sistema yra įkoduota į patį Bitcoin protokolą ir negali būti pakeista be visos bendruomenės sutarimo.

Idėja paprasta: mažiau naujų Bitcoin patenka į rinką, o jei paklausa išlieka ta pati arba auga – kaina teoriškai turėtų kilti. Bet teorija ir realybė dažnai skiriasi, todėl pažiūrėkime, ką mums sako duomenys.

Pirmasis halving 2012-aisiais: kai niekas dar nežinojo, kas bus

2012 metų lapkritis. Bitcoin dar buvo nišinis projektas, kurį dauguma žmonių laikė arba geekų žaisliuku, arba tiesiog keista interneto valiuta. Pirmasis halving įvyko lapkričio 28 dieną, kai atlygis sumažėjo nuo 50 iki 25 BTC.

Tuo metu Bitcoin kaina supo apie 12 dolerių. Nieko dramatiško tą dieną neįvyko – rinka šiek tiek pajudėjo, bet ne taip, kaip daugelis tikėjosi. Tačiau tai, kas nutiko per ateinančius 12 mėnesių, buvo stulbinanti: iki 2013 metų lapkričio Bitcoin pasiekė beveik 1 100 dolerių. Tai reiškia daugiau nei 9 000 procentų augimą per metus po halving.

Svarbu pažymėti, kad 2013-ieji buvo labai specifiniai metai – Kipro bankų krizė, augantis susidomėjimas iš Azijos, ypač Kinijos, ir bendra euforija apie „naujus pinigus”. Taigi sunku pasakyti, kiek augimą lėmė halving, o kiek – išoriniai veiksniai. Bet faktas lieka faktu: kaina išaugo dramatiškai.

Antrasis halving 2016-aisiais: bull run, kurį visi prisimena

Liepos 9-oji, 2016 metai. Atlygis sumažėja nuo 25 iki 12,5 BTC. Bitcoin kaina tuo metu – apie 650 dolerių. Ir vėl – tiesioginė reakcija buvo ganėtinai kukli. Kaina šiek tiek pasvyravo, bet nieko panašaus į raketą.

Bet tada prasidėjo tas garsusis 2017 metų bull run. Iki gruodžio Bitcoin pasiekė beveik 20 000 dolerių – augimas nuo halving momento siekė apie 2 900 procentų. Tai buvo momentas, kai apie Bitcoin pradėjo kalbėti visi – nuo finansų analitikų iki tavo kaimyno, kuris staiga tapo „kriptovaliutų ekspertu”.

Šis ciklas taip pat atnešė keletą svarbių pastebėjimų:

  • Didžiausias augimas įvyko ne iš karto po halving, o praėjus 12–18 mėnesių. Tai svarbu – žmonės, kurie tikėjosi greito šuolio, dažnai nusivildavo ir parduodavo per anksti.
  • Po piko sekė drastiškas kritimas. 2018 metais Bitcoin nukrito iki maždaug 3 200 dolerių – daugiau nei 80 procentų nuo aukščiausio taško.
  • Altcoin sezonas. 2017-aisiais ne tik Bitcoin augo – visa kriptovaliutų rinka patyrė euforijos bangą, o daugelis altcoinų augo dar greičiau (nors ir krito dar labiau).

Trečiasis halving 2020-aisiais: pandemija, instituciniai investuotojai ir 69 000 dolerių

Gegužės 11-oji, 2020 metai. Pasaulis sėdi karantine, ekonomika krenta, o Bitcoin atlygis sumažėja nuo 12,5 iki 6,25 BTC. Kaina tuo metu – apie 8 500 dolerių.

Šis ciklas buvo kitoks dėl kelių priežasčių. Pirma, į sceną atėjo instituciniai investuotojai. MicroStrategy, Tesla, Square – didelės kompanijos pradėjo pirkti Bitcoin kaip iždo rezervą. Tai suteikė rinkai naują legitimumą ir naują paklausos šaltinį, kurio nebuvo ankstesniuose cikluose.

Antra, COVID-19 pandemija paskatino centrinių bankų masyvų pinigų spausdinimą, o tai daugeliui investuotojų padarė Bitcoin patrauklesnį kaip „skaitmeninį auksą” – riboto kiekio turtą infliacijos kontekste.

Rezultatas? 2021 metų lapkritį Bitcoin pasiekė beveik 69 000 dolerių. Augimas nuo halving – daugiau nei 700 procentų. Mažiau nei ankstesniuose cikluose procentais, bet absoliučiais skaičiais – milžiniškas. Ir vėl sekė korekcija: 2022 metų pabaigoje kaina nukrito iki maždaug 15 000–16 000 dolerių, o FTX žlugimas papildomai sukrėtė visą sektorių.

Ketvirtasis halving 2024-aisiais: ar istorija kartojasi?

2024 metų balandžio 19-oji. Atlygis sumažėja nuo 6,25 iki 3,125 BTC. Bet šis halving buvo unikalus tuo, kad įvyko jau po to, kai Bitcoin pasiekė naujus rekordus – dar prieš halving kaina viršijo 70 000 dolerių ribą. Kodėl? Daugiausia dėl Bitcoin spot ETF patvirtinimo JAV, kuris atvėrė duris dar didesniam institucinių pinigų srautui.

Tai reiškia, kad tradicinis „halving efekto” scenarijus šiek tiek pasikeitė – rinka iš dalies „įkainojo” halving į kainą anksčiau nei paprastai. Tai nereiškia, kad augimo potencialas išnyko, bet tai keičia laukiamo ciklo dinamiką.

Keli svarbūs skaičiai, kuriuos verta turėti galvoje:

  • Po 2024 metų halving kasėjai gauna 3,125 BTC už bloką, o tai reiškia, kad per dieną į rinką patenka maždaug 450 naujų Bitcoin (palyginti su 900 prieš halving).
  • Bitcoin spot ETF per pirmuosius mėnesius pritraukė dešimtis milijardų dolerių – tai nauja paklausa, kurios nebuvo ankstesniuose cikluose.
  • Apytiksliai 19,7 milijono Bitcoin jau yra išgauta iš maksimalaus 21 milijono limito – tai reiškia, kad naujų monetų „spausdinimas” sulėtėja.

Kas iš tikrųjų varo kainą po halving – ir ko daugelis nesupranta

Čia yra viena iš dažniausių klaidų, kurią daro tiek pradedantieji, tiek kartais ir patyrę investuotojai: jie mano, kad halving automatiškai reiškia kainų augimą. Tai per daug supaprastintas požiūris.

Halving sumažina pasiūlą, bet kaina priklauso nuo pasiūlos ir paklausos balanso. Jei paklausa neauga arba krenta, halving pats savaime nieko negarantuoja. Štai kodėl svarbu suprasti, kas dar vyksta aplinkui:

Makroekonominė aplinka. Kai centriniai bankai kelia palūkanų normas, rizikingos investicijos (ir kriptovaliutos patenka į šią kategoriją) dažnai kenčia. Kai pinigų politika atleidžiama – atvirkščiai. 2024–2025 metų laikotarpis yra įdomus tuo, kad FED pradėjo mažinti palūkanų normas, o tai istoriškai buvo palanku rizikingesnėms investicijoms.

Reguliacinė aplinka. Bitcoin ETF patvirtinimas JAV buvo milžiniškas žingsnis. Bet reguliaciniai sprendimai gali veikti ir atvirkščiai – griežtesnės taisyklės gali slopinti paklausą.

Kasėjų elgesys. Po halving kasėjai gauna mažiau Bitcoin už tą patį darbą. Jei kaina neauga pakankamai greitai, mažiau efektyvūs kasėjai išeina iš rinkos, o tai gali trumpam destabilizuoti tinklą (nors protokolas automatiškai koreguoja sunkumą).

Rinkos psichologija. Halving yra iš anksto žinomas įvykis, todėl dalis jo poveikio „įkainojama” į kainą iš anksto. Bet žmonių emocijos – baimė, godumas, FOMO – vis tiek vaidina didžiulį vaidmenį.

Praktiniai patarimai tiems, kurie nori naviguoti halving ciklus

Gerai, teorija – teorija, bet ką su tuo daryti praktiškai? Štai keletas konkrečių minčių, pagrįstų istoriniais duomenimis ir logika (ne finansinis patarimas, o tiesiog informacija apie tai, ką daro patyrę rinkos dalyviai):

1. Nepirkite „ant piko” iš FOMO. Istorija rodo, kad didžiausi augimo periodai dažnai baigiasi staigiu kritimu. 2017-aisiais žmonės, kurie pirko prie 19 000 dolerių, laukė kelerių metų, kol kaina grįžo į tą lygį. Tai nereiškia, kad nereikia pirkti – bet reikia turėti planą.

2. Dollar-cost averaging (DCA) strategija. Vietoj to, kad bandytumėte „pataikyti” į geriausią momentą, daug investuotojų renkasi reguliariai pirkti fiksuotą sumą – tarkime, kas mėnesį. Tai sumažina riziką nupirkti per brangiai ir išlygina vidutinę pirkimo kainą per laiką.

3. Turėkite ilgalaikę perspektyvą. Visi trys ankstesni halving ciklai baigėsi tuo, kad kaina po korekcijos vis tiek buvo aukščiau nei prieš halving. Bet tai reikalavo kantrybės – kartais kelerių metų.

4. Diversifikuokite. Net jei tikite Bitcoin ilgalaikiu potencialu, nedėkite visų kiaušinių į vieną krepšelį. Kriptovaliutų rinka yra nepaprastai nepastovi, ir net „tikri tikintieji” turėtų turėti kitų investicijų.

5. Stebėkite on-chain duomenis. Tokie rodikliai kaip MVRV (Market Value to Realized Value), Puell Multiple ar Hash Ribbon gali suteikti papildomos informacijos apie tai, ar rinka yra „perkaitusi” ar dar turi augimo potencialo. Šie duomenys yra viešai prieinami platformose kaip Glassnode ar CryptoQuant.

6. Nepamiršite mokesčių. Lietuvoje kriptovaliutų pelnas apmokestinamas. Prieš darydami didelius sandorius, pasitarkite su mokesčių specialistu – tai gali labai paveikti jūsų realų pelną.

Kai istorija tampa mažiau patikima – kodėl kiekvienas ciklas yra skirtingas

Yra vienas dalykas, kuris šiek tiek gadina gražų „halving = bull run” naratyvą: kiekvienas ciklas vyksta vis kitame kontekste, ir kiekvienas ciklas yra vis mažiau dramatiškas procentine išraiška.

Pirmasis ciklas: +9 000%
Antrasis ciklas: +2 900%
Trečiasis ciklas: +700%

Tai logiška – kuo didesnė rinka, tuo sunkiau ją pajudinti. Šimto milijardų dolerių rinką pajudinti daug sunkiau nei dešimties milijardų. Tai reiškia, kad tikėtis tokių pačių procentinių grąžų kaip 2013-aisiais yra nerealu.

Be to, Bitcoin rinka dabar yra daug labiau sujungta su tradiciniais finansų rinkais nei anksčiau. Instituciniai investuotojai, kurie dabar dalyvauja per ETF ir kitus instrumentus, elgiasi kitaip nei entuziastai, kurie pirko Bitcoin 2013-aisiais. Jie turi savo rizikos valdymo sistemas, savo likvidumo poreikius ir savo investicinius horizontus.

Tai nereiškia, kad halving efektas išnyko – bet tai reiškia, kad jis tampa sudėtingesnis ir mažiau nuspėjamas. Rinka subręsta, ir tai yra ir geras, ir blogas ženklas vienu metu.

Tarp euforijos ir skepticizmo: ką iš tikrųjų verta prisiminti

Žiūrint į visą šią istorinę analizę, vienas dalykas tampa aiškus: halving yra svarbus įvykis, bet jis nėra magiškas mygtukas. Jis sukuria struktūrinę pasiūlos mažėjimo dinamiką, kuri istoriškai buvo palanki kainų augimui – bet tik tada, kai ją lydi auganti paklausa ir palanki makroekonominė aplinka.

Ketvirtasis halving 2024-aisiais jau įvyko, ir rinka į jį reagavo kitaip nei ankstesniuose cikluose – iš dalies todėl, kad Bitcoin ETF atnešė naują paklausos bangą dar prieš patį įvykį. Ar tai reiškia, kad „geriausias laikas jau praėjo”? Nebūtinai – bet tai reiškia, kad senas scenarijus „pirk prieš halving, parduok po metų” gali neveikti taip pat sklandžiai.

Geriausias požiūris – suprasti mechanizmą, žinoti istoriją, bet neprisirišti prie jos pernelyg dogmatiškai. Bitcoin yra vis dar palyginti jaunas turtas, ir kiekvienas ciklas moko naujų pamokų. O svarbiausia pamoka iš visų trijų praėjusių ciklų yra ta, kad tie, kurie turėjo kantrybės ir nepanikavo per korekcijas, paprastai buvo apdovanoti – nors kelias ten buvo tikrai neramus.

Sekite duomenis, o ne hype’ą. Ir visada investuokite tik tiek, kiek galite sau leisti prarasti – nes kriptovaliutų rinkoje tai vis dar yra labai reali galimybė.