Nuo viralių video iki realaus pasaulio: kas iš tikrųjų vyksta
Jei bent kartą per pastaruosius metus buvai internete, tikriausiai matei tą vaizdo įrašą – šuniukas robotas, kuris atidarinėja duris, arba humanoidinis robotas, atliekantis salto atgal su tokiu tikslumu, kuris verčia jaustis šiek tiek nejaukiai. Boston Dynamics jau seniai tapo ta kompanija, kurią žmonės arba dievina, arba bijo – dažnai abu jausmai vienu metu.
Tačiau viralūs video ir realus pritaikymas – du skirtingi dalykai. Kol internetas dalina klipus su šokančiais robotais, pramonė tyliai integruoja šiuos įrenginius į kasdienę veiklą. Ir tai vyksta greičiau, nei dauguma žmonių mano.
Boston Dynamics šiuo metu turi kelis pagrindinius produktus: Spot – keturkojis robotas, kuris atrodo kaip metalinis šuo, Atlas – humanoidinis robotas, kuris vis dar daugiausia naudojamas tyrimams, ir Stretch – sandėliavimo robotas, skirtas dėžių krovimui. Kiekvienas iš jų turi savo nišą, ir kiekvienas jau dirba realiose aplinkose.
Spot pramonėje: kai metalinis šuo tampa darbuotoju
Spot yra labiausiai komercializuotas Boston Dynamics produktas, ir jo pritaikymo sritys plečiasi greičiau nei bet kas tikėjosi prieš penkerius metus. Pagrindinė jo vertė – gebėjimas judėti nelygiomis paviršiais, kur ratiniai robotai tiesiog neveikia.
Naftos ir dujų pramonė yra viena aktyviausių Spot vartotojų. Kompanija BP jau naudoja Spot savo platformose Šiaurės jūroje. Robotas reguliariai patruliuoja platformos teritoriją, tikrina vamzdžių būklę, matuoja temperatūrą ir ieško dujų nuotėkių. Žmogui tai reikštų reguliariai eiti į potencialiai pavojingas zonas. Spot tai daro autonomiškai, perduodamas duomenis realiu laiku.
Praktinis pavyzdys: viena inspekcija, kuriai anksčiau reikėjo dviejų technikų ir trijų valandų, dabar trunka apie 45 minutes su Spot. Taupoma ne tik laiko – sumažėja ir rizika žmonėms.
Statybų sektorius taip pat aktyviai eksperimentuoja. Skanska, viena didžiausių statybų kompanijų pasaulyje, naudoja Spot statybvietėse progreso stebėjimui. Robotas reguliariai apvaikšto statybvietę su 360 laipsnių kamera ir LiDAR sensoriais, sukuria tikslų 3D žemėlapį ir lygina jį su projekto planais. Jei kažkas nesutampa – inžinieriai gauna pranešimą. Tai leidžia pastebėti problemas anksti, kol jos dar nėra tapusios brangiai kainuojančiomis klaidomis.
Elektros tinklų priežiūra – dar viena sritis. Utilities kompanijos JAV ir Europoje naudoja Spot elektros linijų ir transformatorių stočių inspekcijai. Ypač naktį, kai žmonės nenori dirbti, o sistemos vis tiek turi būti stebimos.
Avarijų valdymas ir pavojingos aplinkos
Čia Boston Dynamics robotai turi aiškiausią vertę – situacijos, kur siųsti žmogų reiškia rizikuoti gyvybe. Spot jau buvo naudotas keliose realiose avarijose ir krizinėse situacijose.
Po sprogimų ar gaisrų, kai pastatas gali bet kada sugriūti, Spot gali įeiti pirmas. Jis perduoda vaizdą, matuoja temperatūrą, ieško žmonių naudodamas termines kameras. JAV keli ugniagesių departamentai jau turi Spot kaip standartinę įrangą.
Fukušimos tipo situacijos – tai tas scenarijus, kuriam Boston Dynamics robotai buvo iš dalies ir kuriami. Radioaktyvios aplinkos, kur žmogus negali ilgai būti, bet kur vis tiek reikia tikrinti įrangą, matuoti radiacijos lygius, atlikti vizualines inspekcijas. Spot gali dirbti tokiose aplinkose neribotą laiką (kol neišsikrauna baterija).
Taip pat verta paminėti kasybą. Požeminės kasyklos yra vienos pavojingiausių darbo vietų pasaulyje. Spot jau testuojamas kasyklose Australijoje ir Kanadoje – jis tikrina tunelius po sprogdinimų, ieško dujų, vertina konstrukcijų stabilumą prieš leidžiant žmonėms grįžti.
Praktinis patarimas kompanijoms, svarstančioms Spot naudojimą pavojingose aplinkose: pradėkite nuo aiškiai apibrėžto use case – vienos konkrečios užduoties, kurią robotas atliks reguliariai. Bandymas iš karto naudoti Spot viskam dažnai baigiasi tuo, kad jis nenaudojamas niekam.
Stretch: sandėlių revoliucija, apie kurią mažai kalbama
Kol Spot gauna daugumą dėmesio, Stretch tyliai keičia logistikos pramonę. Šis robotas atrodė kaip keistas eksperimentas, kai buvo pristatytas 2021-aisiais – ilga ranka su siurbtuko tipo griebtuvu, skirta krauti dėžes. Bet jis sprendžia labai konkretų ir labai brangų problemą.
Konteinerių iškrovimas yra vienas labiausiai traumuojančių darbų sandėliavimo pramonėje. Darbuotojai per pamainą iškrauna tūkstančius dėžių, kurios gali svėrti iki 25 kilogramų. Nugaros traumos, peties traumos – tai industrinė norma. Stretch gali dirbti šį darbą be pertraukų, be traumų, be skundų dėl darbo sąlygų.
DHL, vienas didžiausių logistikos gigantų pasaulyje, pasirašė sutartį su Boston Dynamics dėl Stretch robotų diegimo savo sandėliuose. Tai nėra pilotinis projektas – tai masinė implementacija. Amazon taip pat eksperimentuoja su panašiomis sistemomis, nors jie daugiausia naudoja savo robotus.
Stretch gali iškrauti apie 800 dėžių per valandą. Vidutinis žmogus – apie 400-500, ir tik tada, kai nėra pavargęs. Po aštuonių valandų žmogaus produktyvumas krenta. Stretch – ne.
Svarbu suprasti: Stretch neatlieka visko. Jis specializuotas konkrečiai užduočiai – dėžių krovimui iš konteinerių ant konvejerio. Tai nėra universalus sandėlio robotas. Bet tai ir yra jo stiprybė – jis tą vieną dalyką daro labai gerai.
Atlas ir humanoidų ateitis: dar ne ten, kur manote
Atlas yra tas robotas, kuris labiausiai gąsdina žmones – jis atrodo kaip žmogus, juda kaip žmogus (kartais geriau nei žmogus), ir Boston Dynamics nuolat rodo naujus jo sugebėjimus. Bet čia svarbu būti sąžiningais: Atlas šiuo metu nėra komercinis produktas.
Tai tyrimų platforma. Boston Dynamics naudoja Atlas kaip įrodymą, kad tam tikros technologijos veikia – dinaminė pusiausvyra, manipuliacija objektais, judėjimas nestrukturizuotose aplinkose. Kiekvienas naujas Atlas video iš esmės yra technologinis demonstravimas, ne produkto pristatymas.
Tačiau 2024-aisiais situacija pradėjo keistis. Boston Dynamics pristatė naują, elektrinį Atlas (ankstesnis buvo hidraulinis), ir pirmą kartą pradėjo kalbėti apie komercinį pritaikymą. Hyundai – Boston Dynamics patronuojanti kompanija – planuoja naudoti Atlas savo gamyklose automobilių surinkimui.
Kodėl humanoidai gamyklose? Nes gamyklos buvo projektuotos žmonėms. Įrankiai, darbo vietos, procesai – viskas orientuota į žmogaus kūno proporcijas ir judėjimą. Humanoidinis robotas gali dirbti toje pačioje aplinkoje be infrastruktūros pertvarkos. Tai teoriškai didelis pranašumas prieš specializuotus pramonės robotus, kuriems reikia specialiai pritaikytos aplinkos.
Realiai: Atlas komercinis naudojimas masiškai dar yra keleri metai į priekį. Bet kryptis aiški.
Saugumo ir stebėjimo dilema
Negalima kalbėti apie Boston Dynamics robotus nepalietiant šios temos. Spot buvo naudojamas policijos departamentų – ir tai sukėlė rimtą visuomeninę diskusiją.
Niujorko policija bandė naudoti Spot patruliauti. Po viešo pasipiktinimo programa buvo sustabdyta. Honolulu naudojo Spot COVID karantino metu patikrinti, ar žmonės laikosi taisyklių. Singapūras naudojo Spot parkuose socialinio atstumo stebėjimui.
Boston Dynamics reagavo į šią kritiką – kompanija paskelbė politiką, draudžiančią naudoti Spot kaip ginklą ar žmonėms bauginimo tikslais. Bet tai savanoriška politika, ne teisinis reikalavimas. Ir ji nekontroliuoja, kaip klientai faktiškai naudoja robotus.
Čia yra tikra įtampa: Spot yra labai geras stebėjimo įrankis. Jis gali patruliuoti, filmuoti, sekti. Tai naudinga saugumo kontekstuose – gamyklų apsauga, kritinės infrastruktūros stebėjimas. Bet ta pati technologija gali būti naudojama žmonių stebėjimui, ir ribos nėra aiškios.
Jei esate organizacija, svarstanti Spot naudojimą saugumo tikslais: būkite labai aiškūs dėl to, ką filmuojate, kaip saugomi duomenys, kas turi prieigą, ir kokios yra teisinės implikacijos jūsų jurisdikcijoje. Tai ne tik etikos klausimas – tai ir teisinė atsakomybė.
Kaina, prieinamumas ir kas iš tikrųjų gali sau leisti
Spot kainuoja apie 74 000 dolerių. Tai nėra pigus žaislas, bet tai jau nėra ir „tik didžioms korporacijoms” kategorija. Universitetai, tyrimų institutai, vidutinio dydžio pramonės kompanijos – visi jie jau perka Spot.
Boston Dynamics taip pat siūlo Spot nuomos modelį kai kuriems use cases, kas sumažina barjerą patekti. Jei norite išbandyti Spot konkrečiai užduočiai prieš perkant, tai įmanoma.
Tačiau kaina – tik dalis išlaidų. Reikia atsižvelgti į:
- Integraciją – Spot reikia sukonfigūruoti jūsų specifinei aplinkai ir užduotims. Tai gali kainuoti tiek pat, kiek pats robotas
- Priežiūrą – mechaniniai komponentai dyla, baterijos keičiamos, programinė įranga atnaujinama
- Apmokymą – kažkas jūsų organizacijoje turi mokėti valdyti ir prižiūrėti Spot
- Papildomus modulius – kameros, sensoriai, manipuliatoriai – visa tai kainuoja papildomai
Realus ROI skaičiavimas: jei Spot pakeičia vieną žmogų, kuris atlieka pavojingą ar monotonišką darbą, atsipirkimo laikas paprastai yra 2-4 metai. Jei jis leidžia atlikti darbus, kurių žmogus apskritai negali (pvz., radioaktyvioje aplinkoje), ROI skaičiuojamas kitaip – čia vertė yra rizikos sumažinimas, ne darbo sąnaudų taupymas.
Kai metalas susitinka su tikrove: ko tikėtis artimiausioje ateityje
Boston Dynamics robotai jau nėra ateities technologija – jie yra dabarties technologija, kuri dar tik randa savo vietą. Ir čia svarbu išvengti dviejų kraštutinumų: nei pernelyg optimistinio „robotai netrukus viską padarys”, nei paranojiškai pesimistinio „robotai atims visus darbus rytoj”.
Realybė yra nuobodesnė ir įdomesnė vienu metu. Spot šiuo metu geriausiai veikia kaip papildymas žmogaus darbui, ne jo pakaitalas. Jis eina į vietas, kur žmogus negali arba nenori eiti. Jis stebi, matuoja, dokumentuoja. Sprendimus vis dar priima žmonės.
Artimiausi metai greičiausiai atneš didesnę Spot autonomiją – robotas, kuris ne tik vaikšto iš taško A į tašką B pagal iš anksto nustatytą maršrutą, bet ir pats nusprendžia, ką tikrinti, kai pastebi anomaliją. Tai jau vyksta laboratorijose, ir tai artėja prie komercinių produktų.
Atlas humanoidų komercializacija yra tikras klausimas ne „ar”, o „kada”. Hyundai investicija į Boston Dynamics nėra filantropija – tai strateginis sprendimas, kad humanoidiniai robotai taps gamyklų darbo jėgos dalimi. Klausimas yra tik greitis ir mastas.
O Stretch ir panašūs specializuoti robotai greičiausiai taps logistikos pramonės norma per artimiausius 5-7 metus. Ne todėl, kad jie tobuli, bet todėl, kad jie sprendžia tikrą problemą – darbo jėgos trūkumą fiziniams, sunkiems darbams – ir daro tai pakankamai gerai bei pakankamai pigiai.
Geriausias dalykas, kurį galite padaryti dabar – nepriklausomai nuo to, ar esate inžinierius, vadovas, ar tiesiog smalsus žmogus – yra stebėti ne viralinius video, o realias implementacijas. BP ataskaitos apie Spot naudojimą naftos platformose, DHL logistikos rezultatai su Stretch, universitetų tyrimai apie Atlas – tai yra tikroji istorija. Ji mažiau dramatiška nei salto atgal, bet daug svarbesnė.
