Kai Lietuva nusprendė žaisti dideliame žaidime
Pasaulinė lustų pramonė šiuo metu atrodo kaip šachmatų partija, kurioje žaidžia tik keli žaidėjai – TSMC, Samsung, Intel, ASML. Visi kiti? Stebėtojai. Arba bent jau taip atrodė iki tol, kol Lietuvoje pradėjo formuotis istorija, kuri gali pakeisti šį naratyvą. Brolis Semiconductors – vardas, kuris dar prieš kelerius metus nieko nesakė net ir technologijų entuziastams – šiandien tampa vienu iš labiausiai stebimų projektų Baltijos regione.
Bet prieš kalbant apie tai, kas vyksta dabar, verta suprasti kontekstą. Kodėl apskritai lustų pramonė tapo tokia svarbi? Ir kodėl mažos Europos šalys staiga pradėjo galvoti, kad jos gali turėti savo vietą šioje grandinėje?
Lustų karas – ne metafora, o realybė
2020–2021 metų lustų trūkumas parodė pasauliui, kad puslaidininkiai nėra tiesiog dar vienas komponentas. Tai yra strateginis išteklius – kaip nafta, tik dar svarbesnė. Automobilių gamyklos stabdė gamybą. „PlayStation 5″ konsolių nebuvo galima nusipirkti mėnesiais. Medicinos įranga vėlavo. Ir visa tai – dėl to, kad pasaulio lustų gamyba buvo sukoncentruota keliuose taškuose: Taivane, Pietų Korėjoje, Japonijoje.
JAV ir Europa tai suprato skausmingai vėlai. Atsakas buvo greitai suformuluotas: JAV priėmė CHIPS and Science Act – 52 mlrd. dolerių paketą, skirtą vietinei lustų gamybai skatinti. Europa sekė paskui su European Chips Act, kuriame numatyti 43 mlrd. eurų investicijoms iki 2030 metų. Tikslas – iki to laiko pagaminti 20% pasaulio lustų Europoje (dabar – apie 9%).
Šiame kontekste atsiranda erdvė ne tik gigantams. Atsiranda erdvė specializuotiems žaidėjams, kurie gali užpildyti konkrečias nišas. Ir čia Lietuva pradeda turėti ką pasakyti.
Kas iš tikrųjų yra Brolis Semiconductors
Brolis Semiconductors nėra klasikinis startuolis su penkiais žmonėmis garaže. Tai yra projektas, kuris formavosi susikirtus keliems vektoriams: lietuvių inžinierių diasporai, grįžtančiai iš Vakarų kompanijų, Lietuvos lazerinių technologijų ekosistemai ir Europos finansavimo galimybėms.
Lietuva turi unikalų pranašumą, apie kurį dažnai pamirštama: ji yra viena iš pasaulio lazerinių technologijų centrų. Tokios kompanijos kaip Ekspla, Light Conversion, Standa ir kitos jau dešimtmečius tiekia precizinę optinę įrangą pasaulio mokslo institucijoms ir pramonei. Šis fonas nėra atsitiktinis – jis sukūrė inžinerinę kultūrą, kuri yra labai artima tam, ko reikia puslaidininkių pramonei.
Brolis Semiconductors pozicionuojasi ne kaip kompanija, kuri bandys konkuruoti su TSMC dėl 3nm procesų. Tai būtų savižudybė. Vietoj to – fokusas į specializuotus lustus konkretiems taikymams: gynybos elektronika, pramoninė automatika, medicinos diagnostika. Segmentai, kuriuose svarbu ne tik našumas, bet ir patikimumas, tiekimo grandinės saugumas ir galimybė gauti komponentus be geopolitinių rizikų.
Technologinis pagrindas: kodėl lazeriai ir lustai eina kartu
Čia reikia šiek tiek techninio konteksto, bet pažadu – nebus nuobodu. Modernių lustų gamyba neįsivaizduojama be lazerinių technologijų. Fotolitografija – procesas, kurio metu mikroschemos rašomos ant silicio plokštelių – naudoja ultravioletinę šviesą. ASML EUV (Extreme Ultraviolet) mašinos, kurios kainuoja apie 150–200 mln. eurų vienas, iš esmės yra labai sudėtingos lazerinės sistemos.
Tačiau lazeriai naudojami ne tik gamyboje. Jie naudojami:
- Lustų testavime – lazeriniai zondai gali aptikti defektus, kurių niekas kitas nepamatytų
- Pakavime – lustų pjovimas, jungtys, hermetizavimas
- Medžiagų tyrimuose – naujų puslaidininkių medžiagų charakterizavimas
- Tiesioginėje gamyboje – kai kurie specializuoti lustai gaminami lazerinės abliacijos metodais
Lietuviška ekspertizė lazerinėse technologijose reiškia, kad Brolis Semiconductors gali kurti ne tik lustus, bet ir gamybos bei testavimo įrankius. Tai yra vertikali integracija, kuri mažesnei kompanijai suteikia neįprastai didelį savarankiškumą.
Gynybos sektorius: nepatogus, bet realus akseleratorius
Kalbant apie Brolis Semiconductors, neįmanoma ignoruoti gynybos dimensijos. Ir čia daugeliui gali kilti klausimų – ar tai etiškai, ar tai kryptis, kuria turėtų eiti technologijų kompanija?
Bet faktas yra toks: gynybos sektorius istoriškai buvo vienas didžiausių technologinių inovacijų katalizatorių. Internetas? Kilo iš ARPANET – gynybos projekto. GPS? Karinė technologija. Dronai, naktinio matymo kameros, daugelis medžiagų mokslų pasiekimų – visa tai pradėjo kelią gynybos laboratorijose.
Šiandien Europos gynybos pramonė susiduria su akūta problema: ji per daug priklausoma nuo ne-Europos lustų tiekėjų. Dronai, radarai, ryšio sistemos, navigacija – visa tai reikalauja specializuotų puslaidininkių, kurie šiuo metu dažniausiai ateina iš Azijos. Tai yra strateginė spraga, kurią Europa nori užpildyti.
Brolis Semiconductors šioje erdvėje turi konkrečius pranašumus:
- Geografija – Lietuva yra NATO rytinio flango valstybė, su aukščiausio lygio saugumo patikrinimais ir aiškia geopolitine orientacija
- Mažumas – paradoksaliai, mažesnė kompanija gali greičiau adaptuotis prie specifinių gynybos pirkėjų reikalavimų nei dideli korporaciniai tiekėjai
- Patikimumas – lustai, skirti gynybos taikymams, turi veikti ekstremaliomis sąlygomis. Čia svarbu ne tik dizainas, bet ir gamybos kokybė
Žinoma, gynybos sektoriaus finansavimas ateina su sąlygomis – saugumo reikalavimais, eksporto apribojimais, ilgais sertifikavimo procesais. Bet kompanijoms, kurios sugeba tai naviguoti, tai yra stabilios pajamos ir technologinė reputacija.
Ekosistema, kuri dar tik formuojasi
Vienas iš dažniausių klausimų, kai kalbama apie lustų gamybą mažose šalyse: ar yra ekosistema? Ar yra inžinierių, tiekėjų, universitetų, kurie gali palaikyti tokį projektą?
Atsakymas Lietuvos atveju yra: iš dalies taip, iš dalies dar ne – bet situacija keičiasi greičiau nei daugelis tikisi.
Kas jau yra:
- Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas ir Lazerinių tyrimų centras su stipria puslaidininkių fizikos tradicija
- Kauno technologijos universitetas su elektronikos inžinerijos programomis
- Jau minėta lazerinių technologijų pramonė, kuri sukūrė tūkstančius aukštos kvalifikacijos inžinierių
- Augantis technologijų startuolių ekosistema Vilniuje, kuri pritraukia talentus iš viso regiono
Ko dar trūksta:
- Specializuotų puslaidininkių inžinierių – žmonių, kurie dirbo TSMC, Infineon ar Texas Instruments tipo kompanijose
- Vietinių medžiagų tiekėjų – silicis, specialios dujos, cheminės medžiagos dažniausiai turi būti importuojamos
- Patirties su gamybos masteliavimu – vienas dalykas yra pagaminti prototipą, kitas – gaminti tūkstančius lustų su stabilia kokybe
Bet čia verta paminėti vieną svarbų dalyką: Brolis Semiconductors neplanuoja viską daryti pati. Modelis, kurį kompanija, atrodo, seka, yra fabless + specializuota gamyba. Tai reiškia – dizainas ir intelektinė nuosavybė Lietuvoje, o tam tikros gamybos operacijos gali būti atliekamos pas patikimus Europos partnerius (pvz., Infineon Vokietijoje, STMicroelectronics Prancūzijoje/Italijoje), kol vietiniai pajėgumai auga.
Finansavimas ir politinis kontekstas: pinigai yra, bet su sąlygomis
Realiai kalbant, lustų pramonė reikalauja milžiniškų investicijų. Net ir specializuota fabrika, dirbanti su senesniais procesais (150–180nm, kurie vis dar reikalingi daugeliui pramoninių ir gynybos taikymų), kainuoja šimtus milijonų eurų. Tai nėra suma, kurią galima surinkti iš angelų investuotojų.
Čia atsiranda keli finansavimo šaltiniai, kurie šiuo metu yra realūs:
European Chips Act fondai – Europos Komisija aktyviai ieško projektų, kurie padėtų diversifikuoti lustų gamybą Europoje. Prioritetas teikiamas projektams, kurie kuria naujus pajėgumus, o ne tik perkelia esamą gamybą. Lietuviška iniciatyva, orientuota į specializuotus lustus, gali atitikti šiuos kriterijus.
NATO ir EDF (European Defence Fund) – Gynybos orientuoti lustų projektai gali gauti finansavimą per gynybos fondus. EDF 2021–2027 biudžetas yra 7,9 mlrd. eurų, ir dalis jo skirta puslaidininkių ir elektronikos projektams.
Lietuvos valstybinis finansavimas – Lietuvos vyriausybė pastaraisiais metais aktyviai investuoja į aukštųjų technologijų sektorių. „Invest Lithuania” ir „Enterprise Lithuania” agentūros turi instrumentus tokiems projektams remti.
Privatūs investuotojai – Gynybos technologijų fondai (pvz., „Paladin Capital”, „Shield Capital”) aktyviai ieško investicijų Europoje po Ukrainos karo pradžios. Lietuviška kompanija su aiškia gynybos orientacija yra potencialiai patraukli.
Bet finansavimas ateina su sąlygomis. Europos fondai reikalauja atitikties taisyklėms, ataskaitų, partnerysčių su kitomis ES institucijomis. Gynybos finansavimas reikalauja saugumo patikrinimų ir eksporto kontrolės atitikties. Tai reiškia, kad kompanija turi turėti ne tik technologinę, bet ir administracinę kompetenciją – gebėjimą naviguoti biurokratinėse sistemose.
Ką tai reiškia Lietuvai ir ką galima padaryti dabar
Brolis Semiconductors istorija yra ne tik apie vieną kompaniją. Ji yra apie tai, ar Lietuva gali tapti technologiniu žaidėju, o ne tik technologijų vartotoju. Ir čia verta pakalbėti apie konkrečius dalykus – ką galima daryti skirtingose pozicijose.
Jei esi studentas ar jaunas inžinierius:
- Puslaidininkių inžinerija, medžiagų mokslas, elektros inžinerija – tai yra sritys, kuriose Lietuva artimiausiais metais turės didėjantį poreikį
- Stažuotės tokiose kompanijose kaip Infineon, STMicroelectronics, NXP – tai yra kelias įgyti patirtį, kurios Lietuvoje dar nėra
- Lazerinių technologijų kompanijos Lietuvoje yra puiki pradžia – jos dirba su technologijomis, kurios tiesiogiai susijusios su lustų pramone
Jei esi politikos formuotojas ar viešojo sektoriaus atstovas:
- Specializuotų puslaidininkių inžinerijos programų kūrimas universitetuose – tai yra ilgalaikė investicija, kuri atsiperka per 10–15 metų
- Reguliacinės aplinkos supaprastinimas gynybos technologijų kompanijoms – Lietuva turi galimybę tapti draugiška jurisdikcija šiam sektoriui
- Aktyvus dalyvavimas Europos Chips Act įgyvendinime – Lietuva turi lobistinę galią, kurią reikia naudoti
Jei esi investuotojas ar verslo angelas:
- Puslaidininkių ekosistema Lietuvoje yra ankstyvoje stadijoje – tai reiškia aukštą riziką, bet ir potencialiai didelį atlygį
- Palaikomosios technologijos – testavimo įranga, medžiagų tiekimas, programinė įranga lustų dizainui – gali būti mažiau rizikingos investicijos nei tiesioginė gamyba
Mažų šalių era arba kodėl tai gali pavykti
Skeptikai sakys: Lietuva yra per maža. Trijų milijonų gyventojų šalis negali konkuruoti su Taivanu, Pietų Korėja ar Vokietija lustų pramonėje. Ir jie bus teisūs – jei kalbėsime apie tą patį žaidimą.
Bet lustų pramonė keičiasi. Dirbtinis intelektas, kvantiniai kompiuteriai, 6G ryšys, autonominiai transporto priemonės – visa tai reikalauja vis labiau specializuotų lustų. Vienas TSMC lustas nebegali patenkinti visų poreikių. Atsiranda niša po nišos, kur specializuoti žaidėjai gali būti ne tik konkurencingi, bet ir dominuojantys.
Airija tapo Europos farmacijos centru ne todėl, kad ji buvo didžiausia, o todėl, kad ji buvo strategiškai protinga. Nyderlandai dominuoja lazerinėje litografijoje per ASML ne todėl, kad jie yra dideli, o todėl, kad jie turėjo tinkamą ekosistemą tinkamu laiku. Lietuva jau turi lazerinių technologijų ekosistemą. Ji turi geopolitinę poziciją, kuri šiandien yra strateginis pranašumas. Ji turi inžinerinę kultūrą, kuri yra artima tam, ko reikia.
Brolis Semiconductors gali tapti tuo katalizatoriumi, kuris sujungia šiuos elementus. Gali ir nepavykti – lustų pramonė yra žiauriai sudėtinga, ir nesėkmių istorijų yra daugiau nei sėkmių. Bet bandyti verta. Nes alternatyva – ir toliau žiūrėti, kaip kiti žaidžia žaidimą, kuriame ir mes galėtume turėti savo vietą – atrodo daug mažiau įdomi.
Globalus lustų karas vyksta dabar. Ir pirmą kartą per ilgą laiką Lietuva turi bent jau bilietą į salę.
