Nuo katastrofos iki kulto: trumpa istorija tiems, kas pamiršo
Jei 2020-ųjų gruodį buvai internete, tikriausiai matei tą chaosą. CD Projekt Red išleido Cyberpunk 2077 ir pasaulis tiesiog sprogo – bet ne tokia prasme, kokios tikėjosi kūrėjai. PlayStation 4 ir Xbox One versijos atrodė taip, lyg žaidimas būtų renderinamas per senas bulvių skustuvas. Veikėjai dingo per grindis, misijos lūžo pusiaukelėje, o Sony net išėmė žaidimą iš PlayStation Store. Tai buvo vienas garsiausių žaidimų industrijos fiasko per pastarąjį dešimtmetį.
Bet čia prasideda įdomiausia dalis. CD Projekt Red nepaliko žaidimo gulėti ant šono kaip daugelis kitų studijų būtų padariusios. Jie dirbo. Ilgai. Ir dabar, po kelių metų, po daugybės pataisymų, po Phantom Liberty plėtinio ir 2.0 atnaujinimo – Cyberpunk 2077 yra visiškai kitoks žaidimas. Tiesą sakant, jis yra vienas geriausių savo žanro atstovų rinkoje.
Šis straipsnis skirtas tiems, kurie žaidimą nusirašė po išleidimo ir niekada nebegrįžo. Ir tiems, kurie galvoja – gal dabar verta? Trumpas atsakymas: taip. Bet kaip visada, yra niuansų.
Kas pasikeitė su 2.0 atnaujinimu – ir tai nėra tik kosmetika
Kai CD Projekt Red paskelbė 2.0 atnaujinimą 2023-ųjų rugsėjį, daugelis manė, kad tai bus dar vienas „performance fix” su keliais naujais NPC dialogais. Bet ne. 2.0 iš esmės perdarė žaidimo mechanikas taip, kad senų žaidėjų raumenų atmintis tiesiog nustojo veikti.
Pirmiausia – įgūdžių medis. Senoji sistema buvo… kaip pasakyti mandagiai… neįdomi. Statai taškus, gauni procentinį bonusą, kartoji. Naujoji sistema suteikia konkrečius, jaučiamus gebėjimus. Netlink įsilaužimo medis dabar leidžia sukurti tikrą „netrunner” – žaidėją, kuris kaujas sprendžia ne šaudydamas, o perimant priešų implantatų kontrolę ir versdamas juos šaudyti vienus į kitus. Tai ne teorija – tai realiai veikia ir atrodo fantastiška.
Antra didelė naujovė – policijos sistema. Senojoje versijoje policija tiesiog teleportavosi šalia tavęs, kai tik padarei ką nors neteisėto. Tai buvo absurdiška ir laužė bet kokį imersijos jausmą. Dabar yra tikras persekiojimo lygių sistema, panaši į GTA, bet su savo Night City skoniu. Pirma atsiranda civilio liudytojai, skambina policijai, tada atvyksta patruliniai, vėliau – sunkiau ginkluoti NCPD padaliniai, o jei tikrai persistengei, gali sulaukti MaxTac – kibernetiškai sustiprintų elitinių kovotojų, kurie yra tikras iššūkis net aukšto lygio žaidėjams.
Trečia – transporto priemonių kovos sistema. Dabar galima šaudyti iš automobilių, motociklų, net perimti priešų transportą važiuojant. Skamba kaip smulkmena, bet tai fundamentaliai keičia, kaip žaidžiami tam tikri misijai ir kaip jautiesi Night City gatvėse.
Night City kaip pasaulis – kodėl jis vis dar neturi lygių
Galima diskutuoti apie mechanikas, siužetą, personažus – bet vienas dalykas, kuriam sunku rasti konkurentą, yra pats Night City kaip aplinka. Tai tiesiog vienas labiausiai įtikinamų ir detalių virtualių miestų, kurie kada nors buvo sukurti.
Kalbame ne tik apie vizualinį aspektą, nors ir jis yra fenomenalus su ray tracing įjungtu ir pakankamai stipria aparatūra. Kalbame apie tai, kaip miestas jaučiasi. Kiekvienas rajonas turi savo charakterį – Japantown su neonais ir tradiciniais japonų motyvais, persipynusiais su kibernetika; Watson su savo pramonine atmosfera ir imigrantų bendruomenėmis; Pacifica, apleistas ir pavojingas, kur valdžia tiesiog atsisakė kontrolės.
NPC elgsena po 2.0 tapo žymiai natūralesnė. Žmonės reaguoja į orą (taip, žaidime keičiasi oras), į tai, ką darai šalia jų, į laiką. Naktį gatvės atrodo kitaip nei dieną – ne tik vizualiai, bet ir gyventojų sudėtimi. Tai smulkmenos, bet jos kaupiasi į bendrą jausmą, kad esi tikrame mieste, o ne dekoracijose.
Vienas praktinis patarimas: neskubėk per pagrindinę istoriją. Cyberpunk 2077 yra žaidimas, kurį reikia „uostyti” – vaikščioti be tikslo, kalbintis su atsitiktiniais NPC, skaityti aplinkos tekstus, klausytis radijo. Žaidimas apdovanoja smalsumą labiau nei bet kuris kitas open-world žaidimas pastaraisiais metais.
Phantom Liberty – ar verta mokėti papildomai?
Trumpas atsakymas: absoliučiai taip. Ilgesnis atsakymas: Phantom Liberty yra ne tik geras DLC – tai yra argumentas, kad CD Projekt Red išmoko iš savo klaidų ir žino, ką daro.
Plėtinys vyksta Dogtown – naujame rajone, kuris yra savotiška valstybė valstybėje, valdoma buvusio karo veterano Kurto Hanseno. Vizualiai ir atmosferiškai tai vienas tamsiausių ir labiausiai įtampą kuriančių žaidimo sričių. Čia nėra blizgančių neonų ir prabangių barų – čia yra betono, rūdžių ir desperacijos estetika.
Siužetas sukasi apie šnipinėjimą, lojalumą ir moralinius kompromisus. Idris Elba įgarsintas Solomonas Reedsas yra vienas geriausių personažų visame žaidime – sudėtingas, prieštaringas, tikintis tuo, ką daro, net kai jo metodai yra abejotini. Jo dinamika su V (pagrindinis veikėjas) yra tikras žaidimo variklis.
Svarbu žinoti: Phantom Liberty prideda naują žaidimo pabaigą pagrindinei istorijai. Tai nėra izoliuotas priedas – tai integrali dalis, kuri keičia, kaip gali baigtis visa V istorija. Jei žaidi be jo, praleidi vieną iš emociškai stipriausių finalų.
Kainuoja apie 30 eurų. Žaidimo trukmė – 15-20 valandų pagrindinei linijai, bet su šalutinėmis misijomis gali lengvai pridėti dar 10. Tai sąžininga kaina už tokią kokybę.
Techninė pusė: ar dabar veikia kaip turi?
Čia reikia būti sąžiningam ir nesudaryti per rožinio paveikslo. Situacija priklauso nuo to, ką naudoji.
PC: Jei turi bent vidutinę sistemą (RTX 3070 ar AMD ekvivalentas), žaidimas veikia puikiai. Su ray tracing ir DLSS/FSR kombinacija galima gauti ir gražų vaizdą, ir stabilų frame rate. Visiškai išjungus ray tracing, žaidimas veikia sklandžiai net ant senesnės aparatūros. Klaidos yra, bet jos retos ir dažniausiai nekritinės.
PlayStation 5 ir Xbox Series X: Tai geriausios konsolių versijos ir jos veikia tikrai gerai. 60 FPS stabiliai, vizualiai įspūdingai. Jei žaidi ant šių konsolių, nesijaudink – patirtis bus solidi.
PlayStation 4 ir Xbox One: CD Projekt Red oficialiai nutraukė šių versijų palaikymą. Techniškai jas vis dar galima nusipirkti ir žaisti, bet tai nėra rekomenduojama. Žaidimas buvo sukurtas naujajai kartai ir senoji aparatūra tiesiog negali to pakelti oriai.
Praktinis patarimas PC žaidėjams: naudok DLSS 3 arba FSR 3 su Frame Generation, jei tavo GPU palaiko. Tai dramatiškai pagerina sklandumą be didelio vaizdo kokybės praradimo. Taip pat verta patikrinti Nexus Mods – modų bendruomenė yra aktyvi ir yra keletas tikrai gerų pataisymų bei patobulinimų, kurie dar labiau pagerina patirtį.
Siužetas ir personažai: kodėl V istorija vis dar veikia
Vienas dalykas, kuris nepasikeitė nuo pat pradžių ir nereikalavo jokių pataisymų – tai pagrindinis naratyvas. Cyberpunk 2077 pasakoja istoriją apie mirtį, tapatybę ir tai, ką reiškia būti žmogumi pasaulyje, kur žmogaus kūnas tapo modifikuojamu produktu.
V – tavo veikėjas – pradeda kaip smulkus samdinys, svajojantis tapti legenda Night City gatvėse. Dėl aplinkybių jo/jos galvoje atsiduria Johnny Silverhand – miręs rockeris ir teroristinis, įgarsintas Keanu Reeves. Šie du personažai privalo sugyventi viename kūne, ir jų santykis yra tikras žaidimo širdis.
Johnny Silverhand iš pradžių atrodo kaip vienpusis nihilistinis maištininkas. Bet žaidimas lėtai, per dešimtis dialogų ir bendrų patirčių, atskleidžia jo sudėtingumą. Jis nėra herojus. Jis nėra ir paprastas piktadarys. Jis yra žmogus, kuris tikėjo kažkuo taip stipriai, kad tai jį sunaikino – ir dabar gyvena su tuo.
Šalutinės misijos taip pat yra išskirtinės. Ne visos, bet geriausiose – kaip Judy Alvarez linija arba Panam Palmer istorija – yra daugiau emocinio gylio nei daugelio žaidimų pagrindinėse kampanijose. Nepraleisk šalutinių misijų. Tai ne papildomas turinys – tai žaidimo esmė.
Vienas perspėjimas: žaidimas yra brandus. Smurtas, seksualinis turinys, priklausomybės temos – visa tai pateikiama atvirai ir be cenzūros. Tai nėra trūkumas – tai sąmoningas pasirinkimas kurti tikrovišką distopinį pasaulį. Bet reikia žinoti, į ką eini.
Kaip pradėti žaisti 2024-aisiais: praktinis vadovas naujokams
Gerai, tarkime, nusprendei pabandyti. Ką daryti pirma?
Pasirink kilmę apgalvotai. Žaidimo pradžioje gali pasirinkti V kilmę – Nomad (klajoklis iš dykumų), Street Kid (gatvės vaikas) arba Corpo (korporacijos darbuotojas). Tai keičia pirmąją misiją ir kai kuriuos dialogus, bet ne pagrindinį siužetą. Nomad rekomenduojamas pirmo žaidimo, nes jo įvadas yra labiausiai paaiškinantis pasaulį. Corpo yra geriausias antro žaidimo – kai jau žinai, kaip veikia korporacijų sistema.
Nesistengk optimizuoti nuo pat pradžių. Cyberpunk 2077 turi daug build’ų ir galima praleisti valandas skaičiuojant optimalius taškų paskirstymus. Pirmo žaidimo metu tiesiog žaisk pagal intuiciją – kas atrodo įdomu, tą ir investuok. Žaidimas nėra toks sunkus, kad reikėtų tobulo build’o.
Sunkumo lygis: Rekomenduojama pradėti nuo „Hard” (sunkus). Žaidimas normaliame lygyje yra per lengvas ir kovos praranda įtampą. Jei pasirodo per sunku, visada galima sumažinti.
Dėl Phantom Liberty: Žaisk jį po to, kai baigsi pagrindinę istoriją arba bent jau pasieksi 15+ lygį. Plėtinys yra sukurtas labiau patyrusiems žaidėjams ir jo istorija geriau rezonuoja, kai jau pažįsti pasaulį.
Kur pirkti: Steam, GOG (CD Projekt Red nuosava platforma, kur žaidimas dažnai būna pigesnis), PlayStation Store arba Xbox Store. Reguliariai būna nuolaidų – 50-60% nuolaida nėra retenybė. Bazinis žaidimas su Phantom Liberty kartu dažnai kainuoja mažiau nei 40 eurų nuolaidų metu.
Night City vis dar laukia – ir dabar ji pagaliau paruošta priimti svečius
Cyberpunk 2077 istorija yra viena keisčiausių žaidimų industrijoje per pastarąjį dešimtmetį. Žaidimas, kuris turėjo būti triumfas, tapo katastrofa. Katastrofa, kuri per kelerius metus virto vienu geriausių savo žanro pavyzdžių. Tai nėra dažnas scenarijus – dažniausiai žaidimai, kurie taip suklumpa išleidimo dieną, tiesiog pamirštami.
Bet Cyberpunk 2077 išgyveno dėl kelių priežasčių: pasaulis buvo per geras, kad būtų ignoruojamas; siužetas buvo per įdomus, kad būtų nurašytas; ir CD Projekt Red turėjo pakankamai savigarbos (ar galbūt gėdos) dirbti tol, kol žaidimas tapo tuo, kuo turėjo būti nuo pradžių.
Dabar, 2024-aisiais, klausimas „ar verta žaisti?” yra beveik retorinis. Jei mėgsti gilias RPG patirtis su tikru pasauliu, sudėtingais personažais ir laisve žaisti savo stiliumi – taip, verta. Jei nori veiksmo žaidimo su geru vaizdu ir įdomia istorija – taip, verta. Jei tiesiog nori pabūti viename labiausiai vizualiai ir atmosferiškai įspūdingų virtualių pasaulių, kurie kada nors buvo sukurti – taip, tikrai verta.
Night City nėra tobula. Ji pilna prieštaravimų, skausmo ir neteisybės – tiek žaidimo viduje, tiek jo kūrimo istorijoje. Bet būtent dėl to ji yra tokia įsimintina. Tobuli pasauliai yra nuobodūs. Night City – ne.
