Kas tas BeReal ir kodėl visi apie jį kalbėjo
Jei 2022-aisiais turėjai išmanųjį telefoną ir bent vieną draugą, tikriausiai girdėjai tą garsą – pranešimą, kuris skelbė, kad laikas fotografuoti. Ne tada, kai esi gražiai apsirengęs, ne tada, kai saulė šviečia tobulai, o dabar. Čia ir dabar. Tokia buvo BeReal idėja – programa, kuri du kartus per dieną atsitiktinai pasirenku momentą ir prašo tave per dvi minutes nufotografuoti save ir tai, kas yra prieš tave. Vienu metu. Dviem kameromis.
Prancūzų startuolis, įkurtas Alexis Barreyat ir Kévin Perreau 2020 metais, iš pradžių atrodė kaip dar viena niša socialinių tinklų platforma, kuri greitai išnyks. Bet 2022-aisiais ji sprogo – 73 milijonai atsisiuntimų per metus, „App Store” topai beveik visose šalyse, ir staiga visi kalbėjo apie autentiškumą internete kaip apie kažką nauja ir revoliucinga.
Bet ar tikrai? Ar BeReal iš tiesų pakeitė žaidimo taisykles, ar tiesiog sukūrė naują estetinį filtrą, kurį žmonės greitai išmoko naudoti savo naudai?
Autentiškumo paradoksas: kai performansas apsimeta tikrove
Čia yra problema, apie kurią niekas nenori kalbėti atvirai. Autentiškumas, kai tik jis tampa tikslu, nustoja būti autentiškas. Tai skamba kaip filosofinis galvosūkis, bet iš tikrųjų tai labai praktinis reiškinys, kurį galima pastebėti kiekviename socialiniame tinkle.
Kai BeReal išpopuliarėjo, žmonės pradėjo… ruoštis. Laikydavo telefoną šalia, kad kai ateis pranešimas, galėtų greitai surasti geresnę vietą. Kai kurie fotografuodavo kelis kartus (programa leidžia tai daryti, tik parodo, kiek kartų bandei). Kiti tiesiog laukdavo patogesnio momento – programa leidžia publikuoti ir vėliau, tik pažymi, kad tai padaryta pavėluotai.
Sociologė Erving Goffman dar 1959 metais aprašė „savęs pateikimo” teoriją – idėją, kad mes visi nuolat atliekame tam tikrą vaidmenį priklausomai nuo auditorijos. Socialiniai tinklai šią dinamiką tiesiog perkėlė į skaitmeninę erdvę ir padidino ją iki maksimumo. BeReal bandė šią dinamiką sulaužyti, bet iš tikrųjų tik sukūrė naują vaidmenį – „žmogaus, kuris yra autentiškas”.
Ir tas vaidmuo turi savo estetiką. Nerūpestingai išbarstyta virtuvė fone. Pižama vidurdienį. Pusiau suvalgytas maistas. Tai tapo nauju „cool” – tik dabar vietoj tobulų nuotraukų Santorinyje rodyti, kad esi „normalus žmogus”, tapo savotišku statuso simboliu.
Instagram vs BeReal: kova, kurios niekada nebuvo
Kai BeReal pasirodė, žiniasklaida iškart pradėjo rašyti apie tai kaip apie Instagram žudiką. Logika buvo paprasta – žmonės pavargo nuo tobulų nuotraukų, filtruotų veidų ir nerealius lūkesčius keliančio turinio. BeReal atrodė kaip atsakas į visa tai.
Bet čia yra esminis skirtumas tarp dviejų platformų, kurio dažnai nepastebima: Instagram yra įrankis, BeReal buvo idėja. Instagram leidžia tau daryti ką nori – reklamuotis, dalintis menu, sekti draugus, žiūrėti reels. BeReal turėjo vieną funkciją ir vieną žinutę.
Ir tai buvo ir jo stiprybė, ir silpnybė. Stiprybė – nes aiški žinutė pritraukė žmones, kurie tikrai norėjo kažko kitokio. Silpnybė – nes kai ta žinutė nustoja būti nauja, nėra kur eiti. Nėra algoritmų, kurie rodytų tau naują turinį. Nėra influencerių, kuriuos galėtum sekti. Nėra reklamos, kuri finansuotų platformą.
2023 metų pabaigoje BeReal aktyvių vartotojų skaičius krito dramatiškai. Programa vis dar egzistuoja, bet ta energija, tas jaudulys – išgaravo. Tuo tarpu Instagram, matydamas konkurentą, tiesiog pridėjo savo versiją – „Candid Stories” funkciją, kuri veikia lygiai taip pat kaip BeReal. Ir viskas. Didelis žaidėjas tiesiog absorbavo idėją.
Ką mokslas sako apie socialinių tinklų poveikį savijautai
Prieš kalbant apie tai, ar autentiškumas internete įmanomas, verta sustoti ir pažiūrėti, ką iš tikrųjų žinome apie tai, kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologiją. Nes čia yra daug mitų ir dar daugiau realių tyrimų, kurie dažnai prieštarauja vienas kitam.
Viena iš dažniausiai cituojamų studijų – Amy Orben ir Andrew Przybylski 2019 metų tyrimas, paskelbtas „Nature Human Behaviour” žurnale. Jie analizavo duomenis iš daugiau nei 350 000 paauglių ir nustatė, kad socialinių tinklų naudojimo ir psichologinės gerovės ryšys yra… labai silpnas. Maždaug toks pat kaip bulvių valgymo ir laimės ryšys. Tai nereiškia, kad problemos nėra, bet reiškia, kad situacija yra daug sudėtingesnė nei „Instagram = depresija”.
Kita vertus, Jean Twenge tyrimai rodo aiškią koreliaciją tarp išmaniųjų telefonų paplitimo ir paauglių psichinės sveikatos problemų augimo. Ypač mergaičių tarpe. Ypač susijusio su kūno įvaizdžiu.
Kas čia tiesa? Tikriausiai abu. Socialiniai tinklai nėra vienodai žalingi visiems. Jie veikia skirtingai priklausomai nuo to, kaip juos naudoji, kiek laiko, kokį turinį matai ir kokia tavo psichologinė bazė. BeReal teoriškai turėjo sumažinti palyginimo efektą – jei visi rodo „tikrą” gyvenimą, nėra su kuo lygintis. Bet praktiškai žmonės vis tiek lygino. Tik dabar lygino, kieno „tikras” gyvenimas atrodo įdomiau.
Kaip platformos manipuliuoja „autentiškumo” naratyvu
Čia reikia būti atviriems apie tai, kas iš tikrųjų vyksta verslo lygmeniu. Technologijų kompanijos nėra labdaros organizacijos. Jos uždirba pinigus – arba iš reklamos, arba iš duomenų, arba iš prenumeratų. Ir „autentiškumas” yra puikus marketingo įrankis.
Prisimink, kaip Instagram 2010-aisiais buvo pozicionuojamas kaip platforma, kuri leidžia tau dalintis „tikrais momentais”. Tada atsirado filtrai. Tada influenceriai. Tada reklamos. Tada algoritmai, kurie rodė tau tik tai, kas generuoja daugiausia reakcijų – o tai dažniausiai yra tobulas, aspiracinis turinys.
TikTok padarė tą patį, tik greičiau. Platforma buvo reklamuojama kaip vieta „autentiškam” turiniui – neišpolitam, juokingam, tikram. Ir iš dalies taip ir buvo. Bet tada atsirado „TikTok made me buy it” kultūra, profesionalūs kūrėjai, milijoniniai sandoriai su prekių ženklais, ir dabar TikTok yra viena iš galingiausių reklamos platformų pasaulyje.
BeReal buvo kitoks tuo, kad neturėjo aiškaus verslo modelio. Ir tai galiausiai buvo jo problema. 2023 metais kompanija buvo parduota Prancūzijos žaidimų gigantui Voodoo už 500 milijonų eurų – ir nuo tada platforma pradėjo eksperimentuoti su naujomis funkcijomis, kurios… labai primena Instagram. Momentai. Grupės. Populiarus turinys. Autentiškumo revoliucija baigėsi taip pat, kaip baigiasi visos revoliucijos – kompromisu su sistema.
Praktinis vadovas: kaip išlikti savimi skaitmeninėje erdvėje
Gerai, pakankamai kritikos. Ką iš tikrųjų galima padaryti, jei nori naudotis socialiniais tinklais ir neprarasti savęs? Čia yra keletas dalykų, kurie iš tikrųjų veikia – ne teoriškai, o praktiškai.
Pirma – audituok savo sekamų paskyrų sąrašą. Tai skamba trivialiai, bet yra vienas efektyviausių dalykų, kuriuos gali padaryti. Eik per savo Instagram ar TikTok ir paklausk savęs: ar šis žmogus man suteikia kažką vertingo? Ar po jo turinio jaučiuosi geriau ar blogiau? Jei blogiau – unfollow. Nesvarbu, ar tai tavo draugo draugas, ar pasaulinio lygio influenceris. Algoritmai maitina tave tuo, ką tu žiūri – keisk dietą.
Antra – nustatyk laiko ribas, bet protingai. Ne „30 minučių per dieną ir viskas” tipo taisyklės, kurios neveikia, nes jos sukuria binarinį mąstymą (arba laikausi, arba ne). Vietoj to – nustatyk konkrečius laikus, kada nenaudoji telefono. Pirmą valandą po pabudimo. Paskutinę valandą prieš miegą. Valgio metu. Tai mažos, bet reikšmingos pertraukos.
Trečia – skirkite skirtumą tarp vartojimo ir kūrimo. Socialiniai tinklai veikia skirtingai priklausomai nuo to, ar tu aktyviai kuri turinį, ar pasyviai slankioji. Pasyvus slankiojimas yra labiausiai susijęs su neigiamais psichologiniais efektais. Jei jau naudoji platformą – komentuok, reaguok, kurk. Tai keičia santykį su turiniu.
Ketvirta – nustok galvoti apie autentiškumą kaip apie tikslą. Paradoksaliai, kai bandai būti autentiškas internete, tampi mažiau autentiškas. Vietoj to – galvok apie tai, ką nori pasakyti, o ne kaip nori atrodyti. Skirtumas yra subtilus, bet svarbus.
Penkta – išbandyk „skaitmeninį detoksą” ne kaip bausmę, o kaip eksperimentą. Viena savaitė be Instagram. Ne todėl, kad tai „blogai”, o todėl, kad nori pamatyti, kas pasikeičia. Dažnai žmonės atranda, kad pirmą dieną jaučiasi nervingi, antrą – nuobodu, o trečią – pradeda pastebėti dalykus, kurių anksčiau nepastebėdavo.
Naujos platformos, senos problemos: kas po BeReal?
Technologijų pasaulyje ciklai kartojasi su nuostabiu reguliarumu. Kiekviena nauja platforma žada kažką kitokio. Kiekviena nauja platforma galiausiai susiduria su tais pačiais klausimais: kaip uždirbti pinigus? Kaip išlaikyti vartotojus? Kaip augti?
Šiuo metu populiarėja kelios platformos, kurios pozicionuoja save kaip „autentiškesnes” alternatyvas. „Locket Widget” leidžia dalintis nuotraukomis tiesiai draugų telefonų ekrane. „Poparazzi” leido fotografuoti tik kitus, ne save. „Gas” buvo sukurta kaip pozityvaus atsiliepimo platforma paaugliams. Visos jos turėjo savo momentą, visos susidūrė su tais pačiais klausimais.
Ir čia yra esminis dalykas: problema nėra platformose. Platforma yra tik įrankis. Problema yra tame, kaip mes, kaip visuomenė, naudojame šiuos įrankius ir ko iš jų tikimės. Mes norime ryšio, bet bijome pažeidžiamumo. Norime būti matomi, bet bijome kritikos. Norime autentiškumo, bet esame išmokyti performuoti.
Kitos kartos platformos – ir jos tikrai ateis – susidurs su tais pačiais prieštaravimais. Nebent kažkas iš esmės pakeis ne technologiją, o kultūrą aplink ją.
Tikrasis klausimas, kurį turėtume užduoti
Grįžtant prie pradinio klausimo – ar autentiškumas socialiniuose tinkluose įmanomas? Atsakymas yra: taip, bet ne taip, kaip BeReal įsivaizdavo.
Autentiškumas internete nėra apie tai, ar tavo nuotrauka nefiltruota. Nėra apie tai, ar ją padarei per dvi minutes po pranešimo. Autentiškumas yra apie tai, ar tai, ką dalijies, atspindi kažką tikra apie tave – tavo vertybes, tavo perspektyvą, tavo balsą. Ir tai galima padaryti su filtru. Ir tai galima sugadinti net ir su „autentišku” momentu.
BeReal buvo svarbus eksperimentas ne todėl, kad pavyko, o todėl, kad iškėlė teisingus klausimus. Ar mums reikia dar vienos platformos tobulumui rodyti? Ar galime sukurti erdvę, kurioje žmonės jaustųsi saugūs būti nepastebėti? Ar technologija gali pakeisti žmogaus psichologiją?
Atsakymas į paskutinį klausimą yra aiškus: ne. Technologija gali sukurti sąlygas, bet negali pakeisti to, kaip mes mąstome apie save ir kitus. Tam reikia kažko daugiau – kultūrinio pokytio, kuris prasideda ne nuo naujos programėlės atsisiuntimo, o nuo to, kaip mes kalbame su savo vaikais apie socialinę žiniasklaidą, kaip mokyklose mokome medijų raštingumą, ir kaip patys elgiamės su savo skaitmenine tapatybe.
BeReal išnyko iš pokalbių. Bet klausimai, kuriuos jis iškėlė, niekur nedingo. Ir gal tai ir yra svarbiausia jo palikimas – ne 73 milijonai atsisiuntimų, o tai, kad bent kuriam laikui privertė mus susimąstyti: ko iš tikrųjų norime iš socialinių tinklų? Ir ar tai, ką gauname, yra tai, ko mums reikia?
